Potvyniai

Potvyniai Pamaryje, priklausomai nuo jų aukščio, užlieja gana dideles Nemuno deltos teritorijas. Nemuno deltoje potvynio vandenimis užliejama zona apima teritoriją nuo Rambyno kalno iki Kuršių marių. Bendras užliejamas teritorijos plotas siekia apie 600 km2, iš jų apie 400 km2 tenka dešiniojo kranto deltai, priklausančiai Lietuvai. Čia vanduo vietomis išsilieja iki 56 km nuo vagos. Kairiojo kranto deltoje, priklausančioje Kaliningrado sričiai, dėl aukštesnių pylimų užliejama gerokai siauresnė iki 1,5 km pločio juosta. Tik ties Skirvyte ji gali išplatėti iki 5 km.

potvynis1.jpg potvynis2.jpg

Pamariui yra būdingi pavasario bei rudens–žiemos potvyniai, kada apsemiami ištisi vasarinių polderių plotai, išskyrus Ventės rago moreninį kalvagūbrį, žiemos polderius bei vasaros polderių santykinai aukštesnes vietoves. Pavasario potvyniai Nemuno žemupyje prasideda maždaug kovo 19 d. Vidutinė potvynio trukmė – 16 dienų, maksimali – 51 diena. Maksimalų lygį potvynis pasiekia praėjus 6–8 dienoms nuo upės išsiliejimo iš vagos. Vidutinis vandens lygis parko teritorijoje apsėmimo metu ties Rusne būna 150–200 cm. Siekiant apsaugoti gyvenvietes ir žemės ūkio naudmenas nuo potvynių ir poplūdžių (nereguliarių apsėmimų), Lietuvos teritorijoje dar praeito šimtmečio pradžioje pradėta rengti apsauginius pylimus. Pylimai tarsi apjuosė atskiras teritorijas, kurios vadinamos iš olandų pasiskolintu terminu – polderiai. Polderis – žema teritorija, nuo nuolatinio ar periodinio užliejimo apsaugota pylimais, nusausinta (dažniausiai mechaniniu būdu ir sukultūrinta. Nemuno žemaslėnyje yra įrengti 2 tipų polderiai: žiemos ir vasaros. Jie skiriasi pylimo aukščiu ir atitinkamai užliejimo tikimybe. Aukštesnieji – žiemos polderiai yra statomi apsaugoti gyvenvietes ir dirbamiems laukams. Jie gali būti užliejami tik ekstrimalių potvynių, nutinkančių kartą per šimtmetį. Vasaros polderių pylimų paskirtis saugoti pievas nuo užliejimo vasaros – rudens laikotarpiu, kad nenukentėtų nuo vandens kultūrinės pievos. Pavasario potvynio metu šie polderiai yra užliejami. 82% polderinio, užliejamojo ploto, užima vasaros polderiai (jų yra 17).

Polderių rengimo darbai Lietuvos teritorijoje prasidėjo praeito šimtmečio pradžioje. Pirmasis polderis Nemuno žemaslėnyje įrengtas 1907 m. Uostadvaryje (Rusnės saloje). Jo plotas 1952 ha. Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo įrengti 8 polderiai, kurių bendras plotas sudarė 7500 ha. Pirmoji vasaros polderinė sistema buvo įrengta tik 1954 m. (Smalkų vasaros polderis). Polderiuose yra iškasta apie 1400 km įvairaus dydžio griovių.


Sprendimas V studija | TVS