Augalija

NDRP teritorijoje sutinkamos 6 retos augalų bendrijos (pretendentai į augalų bendrijų Raudonąją knygą). Dvi bendrijos gali būti priskirtos I kategorijai ir 4 – II kategorijai. Pirmai kategorijai priskiriamos bendrijos aptinkamos labai siaurame areale, kuriame taip pat nepasižymi dideliu gausumu. Per Lietuvą praeina rytinė asociacijos Eriophoro-Trichoforetum caespitosi riba. Šios bendrijos sudėtyje aptinkama reta samana Sphagnum molle.

Asociacijos, papuolančios į II kategoriją, taip pat yra labai retos ir jų arealo rytinė riba praeina per Lietuvą. Šios asociacijos lokalizuotos nedidelėse augimvietėse ir labai jautrios netgi nedideliems antropogeniniams poveikiams. Nymphoidetum peltate bendrija paskutiniais dešimtmečiais stipriai sunyko, bet vis dar aptinkama dviejose NDRP vietose. Bendrijų edifikatoriai (vandeninė plaumuonė, kupstinė kūlingė, pievinė poavižė) įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Tai rodo šių bendrijų svarbą ir unikalumą Lietuvos augalijai. Bendrijos gana stabilios, gyvybingos. Tik saidriniai kūlingynai dėl pelkės sausinimo ir durpių eksplotacijos pažeidžiami Aukštumaloje, o pieviniai poavižynai Galzdonų botaniniame ir zoologiniame draustinyje kenčia nuo gyvulių ganymo ir trypimo.

Daugiau negu 430 aukštesniųjų augalų rūšių užfiksuota NDRP teritorijoje. Labai vertingos botaniniu požiūriu deltos aukštapelkės sukuria sąlygas unikalioms augalų bendrijoms, nes tai yra vienintelės tokio tipo deltinės aukštapelkės, sutinkamos Lietuvoje. Unikalios Lietuvai savo dydžiu, konfigūracija, floristine sudėtimi Nemuno pavaginės ekologinės juostos kopos, esančios Galzdonų botaninio ir zoologinio draustinio bei Žiogių hidrologinio draustinio ribose. Čia nedideliame plote kopose ir smiltpievėse auga 7 Lietuvos raudonosios knygos rūšys; 5 retos ir nykstančios rūšys bei 2 bendrijos.

Nemuno delta regioninio parko teritorijoje patiria didžiausią kasmetinių potvynių poveikį. Išilgai pagrindinių Nemuno upės atšakų potvynių metu nusėda nemažai aliuvinių nuosėdų. Dėl to vietomis (Galzdonų–Ragininkų ruože) yra susiformavusi neplati pavaginė ekologinė juosta su unikaliomis Lietuvoje pavaginėmis kopomis, ant kurių plyti smiltpievės su ten augančiomis rečiausiomis Raudonosios knygos rūšimis bei bendrijomis. Vidurinė ekologinė juosta su būdingomis mezofitinėmis bendrijomis yra palyginti siaura ir pasireiškia fragmentiškai. Didžiausią deltos dalį užima paterasinė ekologinė juosta su aukštu gruntinio vandens lygiu, užneštais pelkiniais dirvožemiais, kuriuose auga hidromezofilinės pievų ir pelkių rūšys bei bendrijos. Iki 1963 m. pradinės melioracijos čia augo viksvynų, dryžutynų, pašiaušėlynų plotai. Tada buvo inventorizuota augant apie 360 pievų augalų rūšių, šiuo metu inventorizuota augant apie 250 rūšių (viso Lietuvos užliejamosiose pievose auga apie 430 augalų rūšių).