Lankytinos vietos

Ventės rago švyturys

 1837 m. Ventės rage buvo pastatytas medinis švyturys su alyvine lempa. Jį iš trijų pusių skalauja vandenys. Siekiant apsaugoti švyturį, 1860 m. Ventės rago smaigalys buvo išgrįstas akmenimis. Dabartinis mūrinis švyturys (aukštis – 11 m) pastatytas 1852 m.. Į švyturį lipama senais geležiniais laiptais, išdabintais originaliais ornamentais. Ventės rago švyturys – technikos paminklas. Objektas svarbus ir kaip regykla, nuo kurios atsiveria Kuršių marios, matosi Kuršių nerija, Rusnės sala. Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Čia dar 1360 m. kryžiuočiai pastatė pilį, vadintą Vindenburgu. Vėliau ją nugriovė marių bangos. XVI a. pr. tebuvo likę tik griuvėsiai. Pilies akmenys panaudoti statyti Ventės bažnyčiai, kuri 1705 m. buvo nugriauta ir pastatyta Kintuose.

Ventės rago ornitologinė stotis

Įkurta 1929 m. prof. T. Ivanausko iniciatyva. Pro Ventės ragą praeina didysis paukščių migracijos kelias. Pasitaiko, kad per vieną dieną čia praskrenda 100 – 200 tūkst. paukščių. Pirmasis žieduotojas – švyturio prižiūrėtojas Mikas Posingis. Įsteigus Ventės rago ornitologinę stotį, kasmet buvo apžieduojama po 2 – 4 tūkst. paukščių. Iš pradžių Ventės rage paukščiai buvo gaudomi užmetant tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius. 1959 m. buvo pastatytos pirmosios stacionarios 12 m aukščio ir 40 m pločio gaudyklės. Vėliau gaudyklių įrengimo vietos ir jų skaičius keitėsi. 1929 – 2006 m. Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai kartu su talkininkais apžiedavo beveik 2 mln. paukščių.

Minijos (Mingės, Minės) kaimas

Minijos kaimas pirmą kartą paminėtas 1540 m. Tai unikalus gatvinis upinis kaimas. Jo sodybos išsidėstę abiejuose upės krantuose, o Minija tapo kaimo gatve, kuria susisiekta valtimis. Nuo 1601 m. čia veikė karčema, 1736 m. atidaryta mokykla, 1802 m. įsteigta burių, vėliau ir valčių dirbtuvė. Nuo 1850 m. veikė pašto agentūra, Fietzo vaistinė, kurioje pardavinėtos ir lietuviškos knygos. Iš Stankiškių ir kitų kaimų dešiniuoju krantu buvo atvestas gerai įrengtas vieškelis. Ties užeigos namais keltu persikėlus per upę, toliau kairiuoju krantu keliauta į Uostadvarį ir Rusnę. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą randama žinių apie Minijos dvarą. Daugiau žinoma apie jį tarpukariu. Jis vadinosi Minijos pievų dvaru. Toks pat pievų dvaras anuomet buvo ir Uostadvaris. Ilgą laiką Minijos kaimo nuo potvynių nesaugojo pylimai. Tik prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo parengtas Tenenio ir Minijos pievų polderių projektai. Polderiai čia buvo įrengti po karo.

Apie 1900 m. kaime gyveno 482 žvejai ir ūkininkai. 1997 m. čia buvo 16 ūkių, 48 gyventojai.

Aukštumalos aukštapelkė

Aukštumalos aukštapelkėje aptiktos europinės svarbos buveinės, kurios atitinka Natura 2000 buveinių klasifikaciją ir kurias būtina tausoti bei išsaugoti. Tai natūralūs distrofiniai ežerai,  aktyvios aukštapelkės, degradavusios aukštapelkės, plikų durpių saidrynai, pelkiniai miškai, pelkėti lapuočių miškai. Buveinėse aptikta nemažai augalų bendrijų, tarp kurių 2 įtrauktos į Lietuvos augalų bendrijų Raudonąją knygą (LRK). Aukštumalos aukštapelkėje ir apypelkio miškuose aptikta 175 aukštesniųjų augalų rūšys, iš kurių net 5 įtrauktos į LRK. Pelkėje yra aptiktos: 78 vabzdžių, 6 varliagyvių, 5 roplių faunos rūšys. Paukščių (veisimosi metu) stebėta 88 rūšys, iš jų 17 įtraukta į LRK. Taip pat 17 rūšių yra įtrauktos į ES Paukščių apsaugos direktyvą. Žinduolių – 26 rūšys. Į LRK įtrauktos 4 rūšys. Į ES Buveinių apsaugos direktyvos įvairius priedus įtraukta 10 rūšių. Aukštumalos aukštapelkė, kaip ir visa Nemuno delta, jau seniai domino įvairių sričių specialistus. 1900 m. vokiečių botanikas Karlas Albertas Vėberis visapusiškai ištyrė šią aukštapelkę ir 1902 metais išleido pirmą pasaulyje pelkėtyros knygą – monografiją “Vegetation und Entstehung des Hochmoors von Augstumal”, kuri 2002 m. buvo išversta į anglų kalbą ir pakartotinai išleista pavadinimu “C.A. Weber and the Raised Bog of Augstumal” (K.A. Vėberis ir Aukštumalos aukštapelkė). Todėl Aukštumalos pelkę drąsiai galima vadinti pelkėtyros mokslo lopšiu. Apie šio lopšio, kaip gamtinio komplekso, išsaugojimą buvo galvojama jau nuo Vėberio laikų.

Uostadvario švyturys

 Uostadvario švyturys- švyturys Šilutės rajone, Nemuno deltoje, Uostadvario kaime. Švyturys taisyklingo aštuonkampio formos, sienų briaunos papuoštos žalios spalvos glazūruotomis plytomis, sienos raudonų plytų mūro. Viduje – įvijiniai betoniniai laiptai, vedantys į žibinto patalpą, iš kurios patenkama į apžvalgos aikštelę. Aukštis 18 m.

1873–1876 m. priešais Minijos žiotis pastatytas aštuoniakampis Uostadvario švyturys, sujungtas su švyturio sargo gyvenamuoju namu. Dabar tai technikos istorijos paminklas, navigacijai nebenaudojamas, bet yra puikus Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos bokštas.

H. Zudermano ąžuolas

Žalgirių miške auga nemažai šimtamečių ąžuolų,vienas iš jų pavadintas Hermano Zudermano vardu. Šio ąžuolo skersmuo 1,3 m aukštyje 1,6 m,o apimtis 4,62 m. Medžio aukštis 17,6m. Ąžuolas įtrauktas į Lietuvos saugomų paminklų sąrašą. Tai vienintelis gamtos paminklas Nemuno deltos regioniniame parke. Ąžuolas yra Žalgirių pažintiniame take įrengtame Žalgirių miško kv. 94. Takas, kurio ilgis 1860 m. eina per Rupkalvių aukštapelkę, kurioje įrengtas medinis tiltas su ąžuoliniai poliais.

Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia

Pirmoji rašytinė žinia apie šią bažnyčią žinoma iš 1544 m. Prūsijos kunigaikščio Albrechto rašto apie pamaldas lietuvių ir vokiečių kalbomis. Po Melno taikos vokiečių ordinui priklausė Rusnės apylinkės. Vėjarodė ant bažnyčios bokšto liudija pirmuosius jos statybos metus – 1419 m. Iki 1541 m. bažnyčia priklausė katalikų parapijai, ir tik vėliau, įsigalėjus reformacijai, visi gyventojai turėjo pripažinti Liuterio mokymą. 1583 m. prie bažnyčios veikė parapijos mokykla, viena iš pirmųjų Klaipėdos krašte. Bažnyčią, pastatytą XVIII a., niokojo 3 gaisrai (1739, 1774, 1789). Nauja bažnyčia, sumūryta iš plytų, pašventinta 1809 m. Dabartinis mūrinis pastatas iškilo XIX a. Sovietmečiu ilgą laiką bažnyčia buvo uždaryta, gausus jos turtas sunaikintas, pats pastatas atiduotas Rusnės pagalbinei internatinei mokyklai. Čia buvo mokyklos sporto salė, katilinė. 1991 m. pradėta tvarkyti senoji Rusnės bažnyčia, pamaldas atnaujino diakonas G. Pareigis.