Rusnė

Rusnė – miestas, minimas nuo XIV a., įsikūręs 8 km į pietvakarius nuo Šilutės, Nemuno deltoje, prie Rusnės upės išsišakojimo į Atmatą ir Skirvytę. Teritorijos plotas – 45,2 km2, ji užima visą Rusnės salą. 1419 m. pastatyta medinė bažnyčia, 1448 m. jau veikė smuklė. 1553 m. įsteigta lietuviška parapinė mokykla, dirbo kunigas Mikalojus Siautima. Nuo 1596 m. vyko savaitiniai turgūs. XVIII a. atsirado amatininkų cechai, medienos apdorojimo pramonė. Pro Rusnę iš Didžiosios Lietuvos Nemunu buvo plukdoma mediena. 1544 m. pamaldos bažnyčioje vyko lietuvių ir kuršių kalbomis. Čia kunigavo lietuvių raštijos darbuotojai Mykolas Gaidys, Lozorius Zengštokas, J. Šperberis. Nuo 1750 m. Rusnė – valsčiaus centras. XIX a. veikė biblioteka, keli knygynai, knygrišykla. 1914 m. per Atmatos upę pastatytas tiltas, kuris Antrojo pasaulinio karo metu buvo susprogdintas. 1946 m. Rusnei suteiktos miesto teisės, o 1967 visa Rusnės sala tapo miestu. 1974 m. pastatytas tiltas per Atmatos upę ties Rusne. Nuo 1997 01 30 Rusnei suteiktas miestelio statusas. Nuo 1961 m. pradėjo veikti žuvivaisos įmonė, 1962 m. – ichtiologijos stotis, 1946 m. – biblioteka, žuvų apdirbimo įmonė, 1948 m. – kultūros namai, 1954 m. – vid. mokykla, 1957 m. – ligoninė. Tik pervažiavus tiltą per Atmatą, dešinėje kelio pusėje 1990-04-21 pastatytas Šv. Jurgio koplytstulpis Žemės dienai atminti. Čia švenčių proga susirenka tremtiniai ir kiti salos gyventojai. Skulptūros autorius rusniškis A. Šalkauskas. Rusnėje gyveno: 1815 m. – 1907, 1939 m. – 2000, 1997 m. – 2301 gyventojas. Čia gimė mikrobiologas J. Ambrozaitis, Klaipėdos krašto politinis veikėjas A. Baldžius.



Sprendimas V studija | TVS