Naujienos

Visus laiškus ir užklausimus siųsti Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai - mlietuva@saugoma.lt


2015.04.20
Pagavai karšius neršto metu, paleisk nedelsiant atgal į vandens telkinį.

Karšis gyvena visoje Europoje – į rytus nuo Pirėnų ir į šiaurę nuo Alpių. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose, čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų.
Nemuno deltoje karšiai lytiškai subręsta šeštaisiais - septintaisiais gyvenimo metais, būdami apie 400 g svorio, subrendusio karšio ilgis (neskaitant uodeginio peleko) – 25 cm. Neršia balandžio mėn. gale, gegužės mėn., kai vanduo sušyla bent iki 12° C. Neršti jie būriais iš Kuršių marių išplaukia į Nemuno atšakas ir įlankų pakraščius. Kiekvieno būrio nerštas prasideda iš ryto ir trunka 2 – 3 paras, susilpnėdamas tik vidurdienį ir naktį. Ikrai išleidžiami ramiose įlankose ant augalinio substrato, prie kurio prilimpa. Karšis labai vislus – maždaug 100 000 – 300 000 ikrelių, todėl sugavus karšius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį, kad po keletos metų Nemuno deltoje ir Kuršių mariose galėtume džiaugtis gausiais žūklės laimikiais. Už neteisėtai sugautą vieną karšį žvejas mėgėjas privalės sumokėti ne tik baudą nuo 86 Eur, bet ir atlyginti žalą gamtai - 60 Eur. Už neteisėtai sugautus karšius Minijos upėje ir Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate įkainiai už padarytą žalą didinami 3 kartus.


Atgal


Sprendimas V studija | TVS