Naujienos

Visus laiškus ir užklausimus siųsti Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai - mlietuva@saugoma.lt


2014.06.02
Moksleivių pažintis su durpynu

Jau rašėme apie vasario mėnesį vykusį Pasaulinės pelkių dienos renginį Nemuno deltoje. Trumpai galima priminti: 5 Šilutės rajono mokyklų komandos tarpusavyje varžėsi, atsakinėdami į viktorinos klausimus pelkių tematika. Žinoma, buvo išaiškinti ir apdovanoti nugalėtojai bei prizininkai. Tačiau nuskriaustųjų neliko, nes UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ direktorius pakvietė visus renginio dalyvius pasivažinėti įmonės traukinuku po  eksploatuojamą Aukštumalos aukštapelkės dalį.

Ir lauktoji diena išaušo. Gegužės 30 d. visos 5 moksleivių komandos ir jas lydintys mokytojai atvyko į Traksėdžius. Tiesa, į traukinuką iškart nebuvo galima įlipti – juk keliaudami niekas nesuprastų, kas, kaip ir kodėl durpyne vyksta. Todėl pirmiausia visi sugužėjo į įmonės konferencijų salę. Netrukus patyrusi durpininkė moksleivius supažindino su bendrovės veikla, išsamiai, o kartu ir paprastai, nupasakojo, kaip durpės kasamos, kaip prižiūrimi laukai, kur iškeliauja produkcija, kas ją naudoja ir kaip ateityje bus atkurta pelkė. Taipogi atstovė pažėrė ir nuostabą keliančių faktų. Pavyzdžiui, daug kam buvo netikėta, jog visi durpių laukai, kurių plotas per 1 500 ha, ravimi rankomis. Tikriausiai gali iškilti klausimai: o kam taip vargti? Gal tegu auga tos piktžolės?  Juk viską nukas?! Bet atsakymas paprastas – durpyne augalijos negali būti siekiant užtikrinti aukštą produkcijos kokybę.

Pamokėlei pasibaigus, visi pasipuošė ryškiaspalvėmis oranžinėmis liemenėmis ir nužingsniavo geležinkelio link. „Pirmą kartą važiuosiu traukiniu!“ - sušuko viena moksleivė. Keleiviai užėmė savo vietas vagone, mašinistas garsiai pasignalizavo, šilumvežis suburzgė ir sąstatas lėtai pajudėjo. Įdomiausioji dienos dalis prasidėjo. Pro langus matėsi, kaip palaipsniui keičiasi kraštovaizdis – iš pradžių šmėsčiojo apylinkių gyventojų trobos, daržai, po to juos pakeitė krūmokšnių paslėpti, kadaise eksploatuoti plotai. Biologijos mokytojai iškart pastebėjo gausiai žydinčius gailius ir linguojančius švylius.

Pirmasis sustojimas. Iš vagonų išbyrėjome į pusiau natūralią pelkę. Ekskursijos vadovas pasakojo, kad teritorija kadaise jau buvo naudojama durpėms išgauti, tačiau vėliau apleista, tad vėl apaugo augalija. Jis taip pat parodė netoliese ruošiamą naudojimui plotą – ekskavatorius ten kapstė naujus sausinamuosius griovius. Ilgai nesižvalgėme, nes gailiai labai stipriai kvepėjo. Tad išdundėjome antrosios stotelės link. O ten - eksploatuojama zona. „Mėnulio kraštovaizdis“, – tokį įspūdį susidarė ne vienas. Iš tiesų, eiliniui žmogui pliki durpių laukai yra neįprastai atrodanti vieta. Čia pat kasamos, kraunamos ir džiovinamos gabalinės durpės. Laukuose matome daug technikos – traktoriai, ekskavatoriai, buldozeriai, šilumvežiai ir neaiškios paskirties sudėtingos mašinos. Bet įdomiausia tai, jog džiovinami durpių gabalai vis tiek vartomi rankomis. Įmonės atstovai patikina, kad darbas nelengvas – darbininkams tenka kilnoti gana didelius svorius, pagal tam tikras taisykles krauti durpių blokus bei dažnai dirbti saulėkaitoje. Išties, durpyne šešėlį sunku rasti.

Taip nepastebimai ir prabėgo ekskursijai skirtas laikas. Svarbiausia, kad išvykos dalyviams įspūdžių tikrai pakako. Patiems moksleiviams anksčiau ar vėliau turėtų kilti klausimas, kas svarbiau: išsaugoti nepaliestas pelkes kaip gamtines buveines ar išgauti durpes, kurios yra nepaprastai naudingos žmogui? Ir tikriausiai vėliau atsiras ne mažiau sudėtingas galvosūkis – kaip subalansuoti žmogaus ir gamtos poreikius? Žinoma, kiekvienas turės savus argumentus ir skirtingus atsakymus.

Nuoširdžiai dėkojame UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ kolektyvui už suteiktą galimybę artimiau susipažinti su durpių gavyba.

Ekskursijos nuotraukas rasite mūsų „Facebook“ galerijoje.


Parengė:
Vyr. specialistas Vykintas Augilius


Atgal


Sprendimas V studija | TVS