Naujienos



2012.06.04
Ventos regioninio parko gamtą padeda saugoti savanoriai

Ventos regioninis parkas driekiasi šiaurės vakarų Lietuvoje. Šis unikalaus kraštovaizdžio gamtos kampelis gausus įspūdingų slėnių, vaizdingų šlaitų, švarių upelių ir ežerų.  Prie šio krašto gamtos ir gyvūnijos išsaugojimo gali prisidėti kiekvienas regiono gyventojas, tapdamas neetatiniu gamtos apsaugos inspektoriumi-savanoriu. Tokie savanoriai praneša apie pažeidimus, padeda aplinkosaugininkams  reidų metu, vykdo švietėjišką veiklą.

Savanoriu gali tapti kiekvienas

„Išsaugoti gamtos grožį, biologinę įvairovę ir užtikrinti telkinių vandens kokybę be gyventojų pagalbos išties didelė užduotis. Anksčiau paprasti piliečiai neturėjo pakankamai galios kovoti su pažeidėjais, tačiau prieš kelis metus atsirado galimybė tapti neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi ir dabar kiekvienas gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo“, – teigia Ventos regioninio parko vyriausiasis specialistas Ramūnas Dulinskis.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai teikia informaciją apie pažeidimus, dalyvauja reiduose, šviečia visuomenę gamtosaugos srityje. Pavyzdžiui, žvejai yra suinteresuoti turėti gausius žuvų resursus, todėl tapdami neetatiniais inspektoriais, jie gali užkirsti kelią nelegaliai žvejybai.

Judėjimas prasidėjo Šiaurės Amerikoje

Tokiose užsienio valstybėse kaip JAV ir Kanada gamtą saugančių savanorių, ten vadinamų reindžeriais, judėjimas yra plačiai paplitęs ir tapęs efektyviu įrankiu kovoje su tarša bei brakonieriais. Itin gilias tradicijas reindžerių judėjimas turi Kanadoje, tačiau jie paplitę ir Europoje. Jie veikia savanoriškais principais ir atlieka gamtos inspektorių pareigas.

Lietuvoje tokie savanoriai – neetatiniai inspektoriai vykdo reidus, kurių metu tikrina, kaip žmonės laikosi aplinkos apsaugos įstatymų. Neetatinis inspektorius negali vykdyti kontrolės savavališkai. Prieš vykdamas į reidą, jis turi informuoti įgaliojimus jam suteikusį pareigūną, o po reido – pateikti ataskaitą.

Kaip tapti neetatiniu inspektoriumi?

Pirmiausiai, reikia kreiptis į LR Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą ir pateikti motyvuotą prašymą. Antrame etape reikia išlaikyti egzaminą, kurio metu tikrinama, ar kandidatas yra susipažinęs su įstatymais bei kitais svarbiais teisės aktais, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos, atliekų, vandens, miškų įstatymais, medžioklės ir žūklės taisyklėmis. Neetatiniais inspektoriais gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų. Jų reputacija aplinkos apsaugos srityje turi būti nepriekaištinga.

Neetatiniai aplinkosaugos darbuotojai įgyja teisę tikrinti asmenų ir pareigūnų dokumentus, surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus, dalyvauti jų pagrindu iškeltų administracinių bylų nagrinėjimuose. Savanoriai turi teisę konfiskuoti neteisėtai įgytus gamtos išteklius, pažeidimo įrankius ir kitus daiktinius įrodymus.

Žmonės neabejingi gamtai

Įgyvendinat projektą „Tarpvalstybinis bendradarbiavimas valdant Ventos upės baseino gamtos išteklius“ vienas iš šio projekto dalyvių – Latvijos aplinkos, geologijos ir metereologijos centras – vykdė apklausą apie „Ventos upės zonos rezidentų informuotumą vandens ūkio tvarkymo klausimais“. Iš viso buvo apklausti 501 Lietuvos ir 505 Latvijos 18-74 metų Ventos upės baseino gyventojai.

Apklausos rezultatai parodė, kad gyventojai aktyviai leidžia laisvalaikį prie vandens telkinių: žvejoja, plaukioja valtimis ar tiesiog atsipalaiduoja. Net du trečdaliai apklaustų Ventos upės baseino gyventojų Lietuvoje ir Latvijoje per paskutinius 5 metus labai dažnai – daugiau nei 10 kartų per metus – lankėsi prie upių ar ežerų.

Dažnai leidžiant laiką prie vandens, svarbu žinoti, kaip atskirti, kuris vandens telkinys yra užterštas, o kuris – ne. Apklausa parodė, kad Ventos baseino gyventojai pakankamai gerai moka įvertinti vandens kokybę. Pavyzdžiui, jie žino, kad Dumblių žydėjimas ir mažas žuvų skaičius telkinyje rodo, kad vanduo yra užterštas, o mažas geltonųjų lelijų skaičius – priešingai – reiškia, jog vandens kokybė yra gera.

Tyrimas parodė ir tai, kad lietuviai žino, kaip galima gerinti vandens kokybę. Beveik visi apklaustieji įvardijo užterštų teritorijų, sąvartynų, buvusių pesticidų saugyklų tvarkymą, žemės ūkio trąšų naudojimo ribojimus, nuotėkų valymo įrenginių įrengimą kaip efektyviausius būdus išsaugoti švarius Ventos upės baseino vandenis.

Ar žmonės yra abejingi aplinkos apsaugos klausimams? Net 44 proc. apklaustų lietuvių ir 41 proc. latvių išreiškė norą įsitraukti į veiklą, susijusią su upės, ežero ar pakrantės priežiūra. Didžiausią susidomėjimą tokia veikla Lietuvoje išreiškė Ventos upės baseino gyventojai, tiesiogiai susiduriantys su aplinkosaugos problemomis ir žmonės, dažnai besilankantys prie vandens telkinių.

„Šie skaičiai tik patvirtina, kad gyventojai mėgsta gamtą ir nelieka abejingi, kai jai daroma žala. Kviečiu visus, kuriems rūpi upių, ežerų ir slėnių išsaugojimas, tapti mūsų krašto „reindžeriais“. Net ir neturintys neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo, gali prisidėti prie Ventos upės baseino gamtos išsaugojimo tiesiog sudrausmindami pažeidėjus, ar pranešdami apie juos inspektoriams“, – teigia R. Dulinskis.

Projektas „Tarpvalstybinis bendradarbiavimas valdant Ventos upės baseino gamtos išteklius“ remiamas pagal Latvijos – Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, kurio vadovaujantysis partneris iš Latvijos – Kurzemės planavimo regiono administracija. Projekte iš viso dalyvauja 8 partneriai, tarp jų – 2 Lietuvos institucijos – Ventos regioninio parko direkcija ir Skuodo rajono savivaldybės administracija. Bendras projekto biudžetas – beveik 1,5 mln. litų. 85 proc. šių lėšų skirta iš Europos regioninės plėtros fondo. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2012 m. pabaigos.

Latvia_Lithuania_logo.jpg Ventos_regioninis_parkas_logo.JPG Venta_live_logo.JPG


Atgal


Sprendimas V studija | TVS