Ventos regioninio parko gamtą padeda saugoti savanoriai
Ventos regioninis parkas driekiasi šiaurės vakarų
Lietuvoje. Šis unikalaus kraštovaizdžio gamtos kampelis gausus įspūdingų
slėnių, vaizdingų šlaitų, švarių upelių ir ežerų. Prie šio krašto gamtos
ir gyvūnijos išsaugojimo gali prisidėti kiekvienas regiono gyventojas, tapdamas
neetatiniu gamtos apsaugos inspektoriumi-savanoriu. Tokie savanoriai praneša
apie pažeidimus, padeda aplinkosaugininkams reidų metu, vykdo švietėjišką
veiklą.
Savanoriu gali tapti kiekvienas
„Išsaugoti gamtos grožį, biologinę įvairovę ir užtikrinti
telkinių vandens kokybę be gyventojų pagalbos išties didelė užduotis. Anksčiau
paprasti piliečiai neturėjo pakankamai galios kovoti su pažeidėjais, tačiau
prieš kelis metus atsirado galimybė tapti neetatiniu aplinkos apsaugos
inspektoriumi ir dabar kiekvienas gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo“, –
teigia Ventos regioninio parko vyriausiasis specialistas Ramūnas Dulinskis.
Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai teikia informaciją
apie pažeidimus, dalyvauja reiduose, šviečia visuomenę gamtosaugos srityje.
Pavyzdžiui, žvejai yra suinteresuoti turėti gausius žuvų resursus, todėl
tapdami neetatiniais inspektoriais, jie gali užkirsti kelią nelegaliai
žvejybai.
Judėjimas prasidėjo Šiaurės Amerikoje
Tokiose užsienio valstybėse kaip JAV ir Kanada gamtą
saugančių savanorių, ten vadinamų reindžeriais, judėjimas yra plačiai paplitęs
ir tapęs efektyviu įrankiu kovoje su tarša bei brakonieriais. Itin gilias
tradicijas reindžerių judėjimas turi Kanadoje, tačiau jiepaplitę ir Europoje. Jie veikia
savanoriškais principais ir atlieka gamtos inspektorių pareigas.
Lietuvoje tokie savanoriai – neetatiniai inspektoriai
vykdo reidus, kurių metu tikrina, kaip žmonės laikosi aplinkos apsaugos įstatymų.
Neetatinis inspektorius negali vykdyti kontrolės savavališkai. Prieš vykdamas į
reidą, jis turi informuoti įgaliojimus jam suteikusį pareigūną, o po reido –
pateikti ataskaitą.
Kaip tapti neetatiniu inspektoriumi?
Pirmiausiai, reikia kreiptis į LR Aplinkos ministerijos
regiono aplinkos apsaugos departamentą ir pateikti motyvuotą prašymą. Antrame
etape reikia išlaikyti egzaminą, kurio metu tikrinama, ar kandidatas yra
susipažinęs su įstatymais bei kitais svarbiais teisės aktais, pavyzdžiui,
aplinkos apsaugos, atliekų, vandens, miškų įstatymais, medžioklės ir žūklės
taisyklėmis. Neetatiniais inspektoriais gali tapti Lietuvos Respublikos
piliečiai, sulaukę 18 metų. Jų reputacija aplinkos apsaugos srityje turi būti
nepriekaištinga.
Neetatiniai aplinkosaugos darbuotojai įgyja teisę tikrinti
asmenų ir pareigūnų dokumentus, surašyti administracinės teisės pažeidimų
protokolus, dalyvauti jų pagrindu iškeltų administracinių bylų nagrinėjimuose.
Savanoriai turi teisę konfiskuoti neteisėtai įgytus gamtos išteklius, pažeidimo
įrankius ir kitus daiktinius įrodymus.
Žmonės neabejingi gamtai
Įgyvendinat projektą „Tarpvalstybinis bendradarbiavimas
valdant Ventos upės baseino gamtos išteklius“ vienas iš šio projekto dalyvių – Latvijos
aplinkos, geologijos ir metereologijos centras – vykdė apklausą apie „Ventos
upės zonos rezidentųinformuotumą
vandens ūkio tvarkymo klausimais“. Iš viso buvo
apklausti 501 Lietuvos ir 505 Latvijos 18-74 metų Ventos
upės baseino gyventojai.
Apklausos rezultatai parodė, kad gyventojai aktyviai
leidžia laisvalaikį prie vandens telkinių: žvejoja, plaukioja valtimis ar
tiesiog atsipalaiduoja. Net du trečdaliai apklaustų Ventos upės baseino
gyventojų Lietuvoje ir Latvijoje per paskutinius 5 metus labai dažnai – daugiau
nei 10 kartų per metus – lankėsi prie upių ar ežerų.
Dažnai leidžiant laiką prie vandens, svarbu žinoti, kaip
atskirti, kuris vandens telkinys yra užterštas, o kuris – ne. Apklausa parodė,
kad Ventos baseino gyventojai pakankamai gerai moka įvertinti vandens kokybę. Pavyzdžiui,
jie žino, kad Dumblių žydėjimas ir mažas žuvų skaičius telkinyje rodo, kad
vanduo yra užterštas, o mažas geltonųjų lelijų skaičius – priešingai – reiškia,
jog vandens kokybė yra gera.
Tyrimas parodė ir tai, kad lietuviai žino, kaip galima
gerinti vandens kokybę. Beveik visi apklaustieji įvardijo užterštų teritorijų,
sąvartynų, buvusių pesticidų saugyklų tvarkymą, žemės ūkio trąšų naudojimo
ribojimus, nuotėkų valymo įrenginių įrengimą kaip efektyviausius būdus
išsaugoti švarius Ventos upės baseino vandenis.
Ar žmonės yra abejingi aplinkos apsaugos klausimams? Net 44
proc. apklaustų lietuvių ir 41 proc. latvių išreiškė norą įsitraukti į veiklą,
susijusią su upės, ežero ar pakrantės priežiūra. Didžiausią susidomėjimą tokia
veikla Lietuvoje išreiškė Ventos upės baseino gyventojai, tiesiogiai
susiduriantys su aplinkosaugos problemomis ir žmonės, dažnai besilankantys prie
vandens telkinių.
„Šie skaičiai tik patvirtina, kad gyventojai mėgsta gamtą
ir nelieka abejingi, kai jai daroma žala. Kviečiu visus, kuriems rūpi upių,
ežerų ir slėnių išsaugojimas, tapti mūsų krašto „reindžeriais“. Net ir
neturintys neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo, gali
prisidėti prie Ventos upės baseino gamtos išsaugojimo tiesiog sudrausmindami
pažeidėjus, ar pranešdami apie juos inspektoriams“, – teigia R. Dulinskis.
Projektas „Tarpvalstybinis
bendradarbiavimas valdant Ventos upės baseino gamtos išteklius“ remiamas pagal
Latvijos – Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, kurio vadovaujantysis partneris
iš Latvijos – Kurzemės planavimo regiono
administracija. Projekte iš viso dalyvauja 8 partneriai, tarp jų – 2 Lietuvos
institucijos – Ventos regioninio parko direkcija ir Skuodo rajono savivaldybės
administracija. Bendras projekto biudžetas – beveik 1,5 mln. litų. 85 proc. šių
lėšų skirta iš Europos regioninės plėtros fondo. Projektą planuojama
įgyvendinti iki 2012 m. pabaigos.