Lietuvoje startuoja novatoriška į rezultatą orientuota agrarinės
aplinkosaugos priemonė, skirta atkurti gamtine įvairove turtingas
pievas. Ūkininkai kviečiami būti pirmaisiais, kurie išbandys šią naują
priemonę, paremtą geriausia Europos agrarinės aplinkosaugos patirtimi.
Bandomajai priemonei įgyvendinti planuojama atrinkti apie 300 hektarų
pievų, pirmenybę teikiant Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos
nacionaliniuose parkuose ir jų apylinkėse esantiems ūkiams, turintiems
natūralių ir pusiau natūralių pievų, kurios nebuvo ariamos penkerius ar
daugiau metų.
Šiuo metu Lietuvoje ir Europos Sąjungoje vyrauja agrarinės
aplinkosaugos modelis, kai ūkininkai gauna valstybės išmokas už
įsipareigojimą vykdyti aplinkai palankią veiklą, atsižvelgiant ne į
gaunamus rezultatus (pavyzdžiui, kiek paukščių padaugėjo), bet į
nustatytų reikalavimų įvykdymą (pavyzdžiui, šienauti pradėti po liepos
15 d.).
Tačiau plataus masto mokslinės studijos ir kitų Europos šalių geroji
praktika rodo, jog didesnę abipusę naudą teikia į rezultatą orientuotos
agrarinės aplinkosaugos priemonės, kai išmokos skiriamos už tvarkomoje
teritorijoje padidėjusią gamtinę įvairovę, tuo tarpu ūkininkui paliekama
laisvė pačiam pasirinkti priemones, kaip pasiekti norimą rezultatą.
Šiuo metu mokslininkų ir gamtosaugos specialistų plačiai pripažintos į
rezultatą orientuotos agrarinės aplinkosaugos priemonės gimė
Prancūzijoje pačių ūkininkų iniciatyva. Ūkininkai pradėjo rengti
žydinčių pievų čempionatus ir varžėsi tarpusavyje, kieno pieva žydi
gausiausiai.
Kviečiame ir Lietuvos ūkininkus, kurie norėtų prisidėti prie naujos
kartos agrarinės aplinkosaugos ir ateinančius trejus (ar penkerius)
metus išbandyti šios priemonės efektyvumą, užpildyti internetinę paraiškos formą,
nurodant savo kontaktinius duomenis. Atkreipiame dėmesį, jog bendrasis
bandomosios priemonės plotas yra ribotas, todėl kviečiame susidomėjusius
ūkininkus registruotis ilgai nelaukus. Registracija atvira iki birželio
1 dienos.
Dalyvaudami šioje naujo tipo priemonėje ūkininkai gaus sąrašą lengvai
atpažįstamų rūšių, galinčių augti konkretaus tipo pievoje, tokių kaip
apskritalapis katilėlis, paprastasis čiobrelis, rasakila, kiškio
ašarėlės, paprastasis kmynas, raudonoji ar Baltijinė gegūnės.
Ūkininkaudami savo pasirinktu būdu jie stebės, ar tų rūšių daugėja,
ar atsiranda naujų, galbūt kažkurios nyksta. Tai padės įsivertinti, ar
jų taikoma ūkininkavimo praktika padeda pievai atsigauti.
Ši bandomoji priemonė inicijuojama įgyvendinant „Life“ programos
integruotąjį projektą „Naturalit“, kuris skirtas užtikrinti pilnavertę
Natura 2000 tinklo – vertingiausių Europos Sąjungos gamtos teritorijų –
apsaugą Lietuvoje. Įgyvendinant priemonę bendradarbiauja Žemės ūkio
ministerija, Aplinkos ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra,
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, saugomų teritorijų direkcijos ir
kiti projekto partneriai.