Pavasarį bunda gamta, suaktyvėja miško, slėnių ir pievų gyvenimas.
Paukščiai, gyvūnai, vabalai tampa aktyvesni savo buveinėse. Gamta –
įvairių rūšių namai. Lietuvoje – tikrai nemažai rūšių, kurios yra
saugomos, įtrauktos į Raudonąją knygą. Valstybinė saugomų teritorijų
tarnyba viešai kreipiasi į keturračių ir kitų moto priemonių savininkus,
prašydama jų būti sąmoningais ir jautriais gamtai, ypač saugomoms
teritorijoms.
Tarnyba, kuruojanti nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių ir
rezervatų veiklą, gauna daug piliečių nusiskundimų, informacijos apie
keturračių išvažinėtus piliakalnių šlaitus, upių ir upelių slėnius,
paežeres, retų augalų pievas.
Keturračių klubų, įvairių moto
organizacijų narius ir pavienius žmones, kurie turi namuose keturračius,
prašome gamtoje elgtis atsakingai.
Pasak Valstybinės saugomų
teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, važinėtis
sporto, treniruočių ar kitų atrakcijų tikslais galima tik tam skirtose
specialiose teritorijose, trasose, atskirais atvejais – karjeruose ir
pan. Tokios trasos turi būti įteisintos atitinkamuose teritorijų
planavimo dokumentuose ir pažymėtos.
Primename, kad valstybės,
savivaldybės gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama
važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, jas
statyti ar kitaip eksploatuoti (įskaitant dvirates, trirates ir
keturrates savaeiges transporto priemones). Transporto priemonių
vairuotojai gali važinėtis tik keliais, kurie atitinka Kelių įstatyme
nurodytą kelio apibrėžimą.
Keturračių vairuotojams yra taikomos
tokios pat sankcijos, kaip ir kitų transporto priemonių vairuotojams. Be
to, keturračių, kaip ir kitų motorinių transporto priemonių,
vairuotojams galioja ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir aplinkosaugos
įstatymuose numatyti reikalavimai - draudžiama važiuoti ir stovėti ant
žaliosios vejos, statyti transporto priemones arčiau nei 25 metrai nuo
vandens telkinio ir t. t.
Visos draudžiamos veiklos, susijusios
su motorinėmis transporto priemonėmis, nurodytos Lietuvos Respublikos
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
Primename, kad draudžiama:
• naikinti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus;
• važiuoti per brastas, paviršinių vandens telkinių dugnu;
• žaloti dirvožemį, augmeniją ir gyvūniją;
• niokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus;
• naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo
objekto ir jo aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes;
• ardyti paplūdimius, povandeninį krantą, kopagūbrį, kopas, klifo šlaitus;
ir t.t.
Pažeidimai užtraukia atsakomybę ir, padarius pažeidimą, skaičiuojama gamtai padaryta žala.
BŪKIME DRAUGIŠKI GAMTAI, KURI YRA VISŲ MŪSŲ NAMAI !