Lietuvos
saugomos teritorijos šiais metais tapo bene pati populiariausia
kelionių kryptis, o vienas mėgstamiausių būdų poilsiauti gamtoje –
stovyklavimas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba dalijasi patarimais
ir taisyklėmis, kaip gamtoje stovyklauti atsakingai, ir pateikia
esminius faktus, ką reikia žinoti kiekvienam, norinčiam apsistoti
saugomose teritorijose su palapinėmis.
1. Kokias grėsmes kelia ne vietoje palapines pasistatę žmonės? Palapinių
statyti bet kur negalima ne šiaip sau. Pirmiausia kyla grėsmė gamtai.
Pačiuose vertingiausiuose gamtos kampeliuose – saugomose teritorijose,
gamtos vertybės yra itin jautrios žmogaus poveikiui, todėl palapines tam
tikroje vietoje statyti draudžiama neatsitiktinai. Gamtoje įsikūręs
žmogus net ir to nenorėdamas dažniausiai joje palieka pėdsaką. Suniokoja
arba pažeidžia natūralią miško paklotę, palieka šiukšlių, tyčiomis ar
ne – skina retus augalus, drumsčia laukinių gyvūnų ramybę. O kur dar
rizika sukelti gaisrą netinkamai ir savavališkai įsirengus laužavietę.
Poilsiaujant gamtoje iki šiol nevengiamas ir cheminių medžiagų –
ploviklių ir kitų šarmų naudojimas, pavyzdžiui, stovyklavietėje plaunant
rankas ir indus. Tai lokaliai užteršia dirvožemį, o per laiką šios
cheminės medžiagos su lietaus vandeniu patenka ir į gilesnius dirvožemio
sluoksnius, nuteka į vandens telkinius, šaltinius ir versmes.
Stovyklaujant gamtoje ir ypač saugomose teritorijose būtina suprasti,
kad žmogus joje yra tik laikinas svečias, todėl turėtų gerbti ir saugoti
vietą, į kurią atvažiavo.
2. Kokiose vietose galima statyti palapines, o kur draudžiama? Norint
sužinoti, kur konkrečiu atveju galima arba draudžiama statyti
palapines, būtina pasitikrinti toje teritorijoje galiojančius planavimo
dokumentus, konkrečiose teritorijose galiojančius tvarkymo planus,
saugomų teritorijų lankymo taisykles. Lankymosi miške taisyklės taip pat
reglamentuojama, kad apsistoti poilsiui su palapinėmis miškuose galima tik oficialiose stovyklavietėse, kempinguose.
Saugomose
teritorijose statyti palapinę galima tik tose vietose, kurios
oficialiai nurodytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Juose
pateikiama informacija apie jau esamas ir dar rengiamas stovyklavietes,
todėl patariama pirmiausia paskambinti į parko, kurio teritorijoje jos
yra, direkciją, kuri suteiks informaciją apie stovyklavietes ir
kempingus.
Lietuvos
pajūrio paplūdimiuose taip pat draudžiama nakvoti kopose ar priekopėse
bei rengti stovyklavietes. O Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo
taisyklės draudžia statyti palapines ir kurti laužus tam tikslui
nenustatytose ir neįrengtose vietose visoje Kuršių nerijos teritorijoje,
išskyrus Nidos kempingo teritorijoje. Palapinių ne tam skirtose vietose
taip pat negalima statyti ir gamtos paveldo objektų teritorijose ir jų
buferinės apsaugos zonose.
Svarbu
suprasti, kad prie ežerų gali būti ir poilsio, atokvėpio vietos, bet
jose taip pat negalima statyti palapinių, nebent prie vandens yra
įrengtos oficialios ir teisėtos stovyklavietės.
3.
Prieš išvykstant poilsiauti palapine, kur reikėtų ieškoti informacijos
apie leistinas vietas? Kaip poilsiautojams žinoti, kur negalima ilsėtis
su palapinėmis? Poilsiautojai
išvykoms su palapinėmis dažniausiai renkasi vaizdingiausias Lietuvos
vietas – saugomas teritorijas, todėl informacijos lankytojams visada
siūlome ieškoti pirmiausia internete, pavyzdžiui, saugomų teritorijų
direkcijų puslapiuose arba paskambinti direkcijų specialistams, kurie
visada mielai pakonsultuoja šiuo klausimu, netgi parekomenduoja, kokius
gamtos kampelius tuo pačiu aplankyti.
4. Kuo skiriasi poilsiavietė nuo stovyklavietės? Kaip reikėtų jose elgtis? Ar galima ten statyti palapinę, joje nakvoti? Poilsiavietė
yra skirta trumpalaikiam poilsiui gamtoje be nakvynės, pavyzdžiui
važiuojant dviračiais poilsiavietėse galima atsikvėpti, papietauti ar
užkąsti, kadangi poilsiavietėse paprastai būna įrengti lauko baldai,
stoginės, šiukšliadėžės, greta būna įrengtos ir automobilių stovėjimo
aikštelės, keliaujantiems automobiliu.
Stovyklavietė
yra skirta poilsiui su nakvyne. Stovyklavietėse galima apsistoti ir su
kemperiais arba palapinėmis. Stovyklavietėse būna įrengtos laužavietės,
lauko baldai, stoginės, tualetai, konteineriai šiukšlėms, sutvarkyti
priėjimai prie vandens telkinių. Taigi, stovyklavietėse paprastai
įrengta visa infrastruktūra reikalinga kelių dienų poilsiui su nakvyne.
Esminis
skirtumas tarp poilsiavietės ir stovyklavietės yra tas, kad
poilsiavietėje yra draudžiama apsistoti su palapinėmis ir kemperiais, o
oficialios stovyklavietės tam ir yra skirtos. Ir vienoje, ir kitoje
vietoje (poilsiavietėse ir stovyklavietės) svarbu laikytis viešosios
tvarkos, netriukšmauti ir tokiu būdu netrukdyti kitiems poilsiautojams
ir net laukiniams gyvūnams, nešiukšlinti. Be reikalo neskinti augalų,
ypač jei jie atrodo nematyti ir nepažįstami, kadangi tai gali būti
saugomos rūšys.
Laužus
kūrenti tik specialiai tam įrengtose ir pažymėtose laužavietėse.
Laužavietėms naudoti tik savo atsivežtas malkas arba surinktas sausas
šakas, žabus, o laužą nustojus kūrenti ir jam užgesus – užpilti jį
vandeniu arba žemėmis. Lauže jokiu būdu negalima deginti įvairių
pakuočių ir susidariusių šiukšlių, kadangi jų degimo metu susidaro
kenksmingos žmogui ir aplinkos orą teršiančios dujos. Automobilius
statyti tik specialiai tam įrengtose automobilių stovėjimo aikštelėse.
5. Išvykstant ilsėtis su palapine, kokias pagrindines taisykles reikia žinoti? Pirmiausia
įsitikinti, ar vieta, kurioje nusprendėte poilsiauti, tikrai yra
stovyklavietė arba kempingas. Atostogaujant ir ilsintis oficialiose
stovyklavietėse ir kempinguose paprastai užtenka laikytis aukščiau
paminėtų taisyklių ir nedrumsti ramybės kitiems poilsiautojams bei
saugoti aplink jus esančią gamtą.
Pastaruoju
metu taip pat akcentuojama, kad prižiūrimose stovyklavietėse
dažniausiai nors ir yra įrengtos šiukšliadėžės, tačiau jei atvykstate
vos kelių dienų poilsiui su palapine, būtų puiku, jei iš anksto
pasirūpintumėte ir šiukšlių maišais ir visas susidariusias atliekas
išsivežtumėte su savimi. Toks gamtą tausojantis stovyklavimas yra itin
populiarus ir užsienio šalyse, ypač saugomose teritorijose.
6.
Kokios pasekmės laukia ne vietoje įsikūrusių žmonių? Kokios baudos yra
skiriamos už ne vietoje pastatytą palapinę, ar baudos dydis priklauso
nuo palapinės pastatymo vietos? Pirmąjį
kartą nepiktybiškas ir žalos gamtai nepadaręs poilsiautojas gali
atsipirkti tik įspėjimu, tačiau dažniausiai žmonės žino, kad vienoje ar
kitoje teritorijoje statyti palapines yra draudžiama, tačiau vis tiek
rizikuoja. Tokiais atvejais pažeidėjui už ATPK (Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodeksas) gali būti skiriama bauda nuo
keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Kartais pažeidėjai baudžiami ne tik
už palapinės pastatymą negalimoje vietoje, bet ir už gamtai padarytą
žalą, kadangi ten kur yra palapinė įprastai neapsieinama ir be laužo,
šiukšlių palikimo ar net gamtos vertybių sunaikinimo.