Lietuvos miškai dosni vieta grybautojams, ypač vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje, kai miško paklotę papuošia auksinės voveraitės. Šie grybai ne tik gausiai auga ir yra lengvai atpažįstami, bet ir turi išskirtinę savybę – jie beveik nekirmija, tad grybavimo laimikis retai kada nuvilia. Tačiau nors voveraitės yra vienas populiariausių grybų mūsų virtuvėse, daugelis šeimininkių ir šefų vis dar nesutaria, kaip jas geriausiai paruošti, kad atsiskleistų visas jų skonis. Šiandien dalijamės paprastu, bet nepaprastai efektyviu triuku, kuris pakeis jūsų požiūrį į šį miško turtą.
Kodėl verta rinktis voveraites?
Prieš pereinant prie paslaptingo triuko, verta priminti, kodėl voveraitės yra tokios vertinamos kulinarijoje. Šie grybai pasižymi ne tik skaniu, riešutus primenančiu skoniu, bet ir turininga maistine sudėtimi – juose gausu baltymų, vitaminų A, B, D ir mineralų. Be to, kaip minėta įžangoje, voveraitės turi natūralių antibakterinių savybių, kurios ne tik neleidžia joms kirmyti, bet ir gali būti naudingos žmogaus organizmui.
Daugelis gurmanų voveraites vertina labiau nei net ir garsiuosius baravykus – dėl jų subtilaus skonio ir aromato. Tačiau neteisingai paruoštos, jos gali nuvilti – tapti kietos, guminės arba prarasti savo išskirtinį aromatą. Būtent čia į pagalbą ateina mūsų triukas.
Įprastas voveraičių ruošimo būdas ir kodėl jis ne visada pasiteisina
Tradiciškai voveraitės ruošiamos keliais būdais:
- Kepamos svieste ar aliejuje, kol tampa auksinės
- Verdamos vandenyje, o po to naudojamos tolimesniam gaminimui
- Troškinamos su kitais ingredientais
Tačiau dažna problema – voveraitės arba išsausėja (ypač kepant), arba sugeria per daug skysčio ir tampa vandeningos. Be to, jų paruošimas gali užtrukti nemažai laiko, o šiais laikais greitis virtuvėje yra svarbus daugeliui šeimininkų.
Revoliucinis triukas: „sausas kepimas” su prieskoniais
Štai jums triukas, kuris pakeis jūsų požiūrį į voveraičių gaminimą. Metodas vadinamas „sausu kepimu”, ir nors skamba paprastai, rezultatas pranoksta lūkesčius.
Jums reikės:
- 500 g šviežių, gerai nuvalytų voveraičių
- 1 šaukštelio sviesto (tik pribaigimui)
- 1 česnako skiltelės
- Žiupsnelio druskos
- Šviežiai maltų juodųjų pipirų
- 1 šakelės šviežio čiobrelio (arba pusės šaukštelio džiovinto)
- 1 šakelės rozmarino (neprivaloma, bet suteikia baravykišką aromatą)
Paruošimo eiga:
- Paruoškite voveraites: Nupjaukite šiek tiek apatinės kojelės dalies, jei ji atrodo labai nešvari. Svarbu: neverskite voveraičių po tekančiu vandeniu – tai didžiausia klaida! Vietoj to, nuvalykite jas sausu šepetėliu arba popieriniu rankšluosčiu, kad pašalintumėte smėlį ir kitus nešvarumus. Jei grybai labai nešvarūs, galite juos greitai nuskalauti, bet tuomet būtinai gerai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.
- Įkaitinkite keptuvę: Štai esminis momentas – įkaitinkite sausą, neriebaluotą keptuvę (geriausia ketaus) ant vidutinės-didelės kaitros. Keptuvė turi būti tikrai karšta.
- Sauso kepimo procesas: Sudėkite paruoštas voveraites į įkaitintą keptuvę be jokių riebalų! Taip, teisingai – be aliejaus ar sviesto. Iš pradžių gali atrodyti, kad grybai prilips, bet netrukus jie pradės išskirti savo natūralias sultis.
- Maišykite ir stebėkite: Maišykite grybus medinėje lopetėle ar šaukštu maždaug 5-7 minutes. Stebėsite, kaip jie pamažu išskiria skystį – tai natūralios grybų sultys, kuriose slypi visas skonis ir aromatai. Leiskite šiam skysčiui pamažu nugaruoti, kol keptuvėje liks tik voveraitės, kurios jau bus sumažėjusios apimtyje.
- Prieskonių metas: Kai grybai jau beveik išgarinę savo natūralias sultis (maždaug po 8-10 minučių), įdėkite smulkintą česnaką, šviežius žoleles, druską ir pipirus. Maišykite dar 1-2 minutes.
- Sviestas finišui: Pačioje gaminimo pabaigoje, kai voveraitės jau beveik paruoštos, įdėkite šaukštelį sviesto ir leiskite jam ištirpti. Maišykite, kad visos voveraitės pasidengtų plonu sviesto sluoksniu. Šis žingsnis ne tik praturtina skonį, bet ir suteikia gražų blizgesį.
- Patiekimas: Patiekite iškart, kol karšta, papuošę šviežiomis žolelėmis.
Kodėl šis metodas veikia stebuklus?
Šis „sauso kepimo” metodas atskleidžia voveraičių skonį taip, kaip joks kitas gaminimo būdas. Štai kodėl:
- Koncentruotas skonis: Kai voveraitės kepamos be papildomo skysčio, jų natūralus skonis koncentruojasi, o ne išsisklaido vandenyje ar aliejuje.
- Ideali tekstūra: Grybai išlieka minkšti, bet ne vandeningi ir ne išsausėję – jie tampa tobulos konsistencijos.
- Aromatas: Natūralios voveraičių sultys, garindamos, sukuria intensyvų aromatą, primenantį baravykus ar net trumus.
- Greitis: Visas procesas trunka vos 15 minučių – tai idealus sprendimas, kai norisi greitai, bet skaniai paruošti patiekalą.
- Rozmarino paslaptis: Rozmarinas, nors ir nėra tradicinis ingredientas lietuviškoje virtuvėje, suteikia voveraitėms gilesnį, „miškiškesnį” aromatą, kuris primena baravykus.
Kulinariniai ekspertai patvirtina
„Voveraitės turi savybę sugerti viską, su kuo jos gaminamos. Todėl pradėdami gaminimą be riebalų, jūs leidžiate pirma išsiskleisti jų natūraliam skoniui, o tik tada subtiliai praturtinate jį kitais ingredientais,” – aiškina kulinarijos ekspertas ir šefas Jonas Valaitis.
Pasak jo, daugelis šeimininkių daro klaidą pirmiausia kepant voveraites riebaluose – taip grybai sugeria riebalus ir jų natūralus skonis „paslepiamas”. Sauso kepimo metodas išsprendžia šią problemą.
Kaip pritaikyti paruoštas voveraites?
Tokiu būdu paruoštos voveraitės yra universalios ir gali būti naudojamos įvairiuose patiekaluose:
- Kaip garnyras prie mėsos ar žuvies patiekalų
- Pagrindinis patiekalas – patiekiamos ant skrudintos duonos su kiaušiniu
- Padažas – susmulkintos ir sumaišytos su grietine tampa puikiu padažu makaronams
- Užkandis – tiesiog patiekiamos su šviežia duona ir stikline balto vyno
- Risotto ar kiti grūdiniai patiekalai – puikiai tinka įmaišyti į risotto ar kitus grūdinius patiekalus paskutinėje gaminimo stadijoje
Ekspertų patarimai tobulam rezultatui
- Keptuvės pasirinkimas: Idealiausia naudoti ketaus keptuvę, kuri tolygiai paskirsto karštį ir išlaiko aukštą temperatūrą. Jei tokios neturite, tiks ir nesvylanti keptuvė su storu dugnu.
- Dydis svarbu: Neperkraukite keptuvės – geriau kepkite keliomis partijomis, nei sudėkite visas voveraites iš karto. Jos turi „kvėpuoti”, kad išgarintų skystį, o ne virstų.
- Temperatūros kontrolė: Vidutinė-aukšta temperatura yra ideali – per žema neleis grybams „prakaituoti”, o per aukšta gali juos sudeginti.
- Nedidelės partijos: Jei turite daug voveraičių, geriau jas kepkite keliomis partijomis po 250-300 g. Taip kiekvienas grybas turės pakankamai vietos keptuvėje.
- Laikymas: Jei norite paruošti voveraites iš anksto, laikykite jas šaldytuve sandariai uždarytame inde. Prieš patiekdami, trumpai pakaitinkite keptuvėje.
Voveraičių sezoninis kalendorius
Lietuvoje voveraičių sezonas prasideda birželio pabaigoje ir tęsiasi iki spalio, priklausomai nuo oro sąlygų. Geriausias laikas rinkti šiuos grybus – liepos vidurys iki rugpjūčio pabaigos, ypač po lietingų dienų, kai miškas prisotintas drėgmės.
Jei neturite galimybės grybauti, voveraites galima įsigyti turgavietėse, o ne sezono metu – rinktis džiovintas ar šaldytas. Tačiau atminkite, kad šis gaminimo metodas geriausiai tinka šviežioms voveraitėms.
Paskutiniai patarimai
Nors šis metodas paprastas, jis gali pareikalauti šiek tiek praktikos, kad pajustumėte tinkamą momentą, kada grybai jau pakankamai „prakaitavo” ir kada įdėti česnaką bei žoleles. Nepamirškite, kad pirmą kartą gaminant, verta atidžiai stebėti procesą.
Ir dar vienas svarbus patarimas – patirkite šį patiekalą iškart po gaminimo. Voveraitės, paruoštos šiuo metodu, yra skaniausios, kai jos dar karštos ir ką tik nukeltos nuo ugnies. Tokiu būdu paruoštas voveraites galite drąsiai siūlyti net ir išrankiausiems gurmanams – garantuojame, jie liks sužavėti.
Taigi, kitą kartą, kai parsineštite namo krepšelį auksinių voveraičių, nepamirškite šio paprasto, bet efektyvaus triuko. Vos per 15 minučių jūsų namuose sklis aromatas, primenantis baravykų karalystę, o skonis bus toks, kad norėsis šį patiekalą gaminti vėl ir vėl.
