Mitas, kad vakcinos sukelia autizmą, vis dar gajus, nors moksliniai įrodymai rodo priešingai. Šis klaidingas įsitikinimas, kilęs iš diskredituoto 1998 m. tyrimo, buvo kruopščiai paneigtas daugybe didelio masto tyrimų, kuriuose dalyvavo milijonai vaikų. Tačiau socialinės žiniasklaidos algoritmai ir patvirtinimo šališkumas ir toliau skleidžia šią pavojingą dezinformaciją, dėl kurios kyla ligų protrūkiai, kurių galima išvengti. Medikai ragina visuomenę priimant sprendimus dėl skiepų remtis nustatytu moksliniu konsensusu. Tikėjimo šiuo mitu pasekmės toli gražu neapsiriboja individualiu pasirinkimu.
Pavojingo klaidingo įsitikinimo ištakos
Pavojingos klaidingos nuomonės kilmė
Istorijos bėgyje kilo daugybė mitų apie sveikatą, tačiau tik nedaugelis jų padarė tiek žalos, kiek nepagrįstas įsitikinimas, siejantis vakcinas su autizmu.
Šis pavojingas klaidingas įsitikinimas atsirado 1998 m., kai britų mokslininkas Andrew Wakefieldas žurnale ” The Lancet” paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad MMR vakcina yra susijusi su autizmu.
Mokslo bendruomenė greitai nustatė rimtų metodologinių trūkumų A. Wakefieldo tyrime. Tyrime dalyvavo tik dvylika vaikų ir nebuvo tinkamos kontrolės. Tolesnis tyrimas atskleidė, kad Wakefieldas turėjo neatskleistų finansinių interesų konfliktų. 2010 m. „Lancet” visiškai atšaukė straipsnį, o Wakefieldas neteko gydytojo licencijos dėl etikos pažeidimų.
Ką iš tikrųjų rodo moksliniai tyrimai
Po diskredituoto Wakefieldo tyrimo išsamūs moksliniai tyrimai nuodugniai išnagrinėjo tariamą skiepų ir autizmo ryšį. Daugybė didelio masto, gerai parengtų tyrimų, kuriuose dalyvavo milijonai vaikų įvairiose šalyse, nuosekliai parodė, kad nėra jokio ryšio tarp vakcinų ir autizmo išsivystymo.
2014 m. žurnale „Vaccine” paskelbtoje metaanalizėje apžvelgti tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 1,2 mln. vaikų, ir nenustatyta jokio ryšio tarp skiepų ir autizmo spektro sutrikimų. Panašiai ir tyrimai, kuriuose konkrečiai tirta MMR vakcina ir vakcinos, kurių sudėtyje yra tiomersalio, neparodė jokio priežastinio ryšio.
Mokslininkų sutarimas yra aiškus: vakcinos nesukelia autizmo. Šią įrodymais pagrįstą išvadą patvirtino CDC, PSO ir daugybė nepriklausomų mokslinių tyrimų institucijų visame pasaulyje.
Kodėl šis mitas toliau plinta skaitmeniniame amžiuje
Nepaisant daugybės mokslinių įrodymų, paneigiančių skiepų ir autizmo ryšį, šis mitas ir toliau nepaprastai atkakliai plinta skaitmeninėse platformose.
Socialinės žiniasklaidos algoritmai sustiprina sensacingą turinį, neatsižvelgiant į jo tikslumą, o patvirtinimo šališkumas verčia vartotojus įsitraukti į informaciją, stiprinančią jau turimus įsitikinimus. Mitui naudingi emociniai pasakojimai, kurie sukelia didesnį rezonansą nei statistiniai duomenys.
Be to, skaitmeninis kraštovaizdis sukuria izoliuotas informacines ekosistemas, kuriose dezinformacija sklinda nekvestionuojama. Garsenybių patvirtinimai suteikia nepagrįsto patikimumo šiems teiginiams ir akimirksniu pasiekia milijonus žmonių.
Medicinos specialistai susiduria su nelengva kova su šiuo reiškiniu, nes koreguojanti informacija plinta lėčiau ir rečiau nei pirminis mitas – šį reiškinį mokslininkai vadina „dezinformacijos efektu”.
Tikrosios klaidingų patarimų pasekmės sveikatai
Plačiai paplitęs skiepų ir autizmo mito laikymasis sukėlė apčiuopiamų visuomenės sveikatos nesėkmių daugelyje šalių. Ligų protrūkiai, ypač tymų, atsinaujino bendruomenėse, kuriose mažėja skiepijimo apimtys. Vaikai be reikalo susiduria su išvengiamomis ligomis, galinčiomis sukelti ilgalaikių komplikacijų ar mirtį.
Be tiesioginių ligos pasekmių, šeimos, kurios taiko neįrodytą „detoksikacijos” gydymą, sukelia vaikams kenksmingas procedūras. Medicinos ištekliai nukreipiami išvengiamiems protrūkiams valdyti, o ne kitiems sveikatos poreikiams tenkinti.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai taip pat praneša, kad, užuot sprendę tikrąsias pacientų sveikatos problemas, sugaišta daug brangaus konsultacijoms skirto laiko klaidingai informacijai taisyti.
Šios apčiuopiamos išlaidos rodo, kodėl įrodymais pagrįsti sveikatos sprendimai tebėra labai svarbūs tiek asmens, tiek visuomenės gerovei.
Kaip atpažinti ir kritiškai vertinti teiginius apie sveikatą
Nuosekliai atskiriant faktus apie sveikatą nuo prasimanymų reikia ugdyti specifinius kritinio mąstymo įgūdžius. Šie įgūdžiai apima šaltinio įgaliojimų tikrinimą, kruopštų tyrimų metodikos tikrinimą ir galimų interesų konfliktų nustatymą.
Patikima informacija paprastai gaunama iš recenzuojamų tyrimų, pripažintų medicinos institucijų ir sveikatos priežiūros specialistų sutarimo. Prieš sutikdami su teiginiais apie sveikatą, vartotojai turėtų paklausti: ar tai pagrįsta moksliniais įrodymais? Ar tai buvo patvirtinta keliais tyrimais? Ar nauda nėra perdėta?
Skaitmeninis raštingumas taip pat labai svarbus – suprasti, kad populiariuose straipsniuose dažnai pernelyg supaprastinamos sudėtingos išvados. Patikimiausias būdas kritiškai vertinti informaciją apie sveikatą išlieka konsultavimasis su keliais šaltiniais ir susirūpinimą keliančių klausimų aptarimas su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais.
Ką rekomenduoja medicinos specialistai
Dauguma medicinos specialistų rekomenduoja įrodymais pagrįstus metodus, o ne madingas sveikatos madas ar nepatikrintas priemones. Jie rekomenduoja pasikonsultuoti su licencijuotais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais prieš atliekant reikšmingus sveikatos pokyčius ar bandant naujus gydymo būdus.
Gydytojai pabrėžia tinkamą mitybą, subalansuotą mitybą, kurioje gausu vaisių, daržovių, liesų baltymų ir neskaldytų grūdų, o ne griežtus režimus ar stebuklingus maisto papildus. Skatinamas reguliarus fizinis aktyvumas, pritaikytas individualioms galimybėms, o ne ekstremalios treniruočių tendencijos.
Patikimos informacijos apie sveikatą medicinos ekspertai siūlo ieškoti patikimuose šaltiniuose, pavyzdžiui, recenzuojamuose žurnaluose, pripažintų medicinos įstaigų interneto svetainėse ir pripažintų sveikatos organizacijų, tokių kaip PSO ar CDC, medžiagoje.
Imkitės veiksmų: Kaip ištaisyti dezinformaciją tarp draugų ir šeimos narių
Susidūrus su klaidinga informacija apie sveikatą, kuria dalijasi draugai ar šeimos nariai, reikia taktiškumo, kantrybės ir įrodymais pagrįstos informacijos.
Ekspertai rekomenduoja taikyti trijų žingsnių metodą: pirma, išklausykite nesmerkdami, kad suprastumėte jų susirūpinimą; antra, prieš dalydamiesi teisinga informacija, paprašykite leidimo; trečia, pateikite patikimus šaltinius, o ne asmeninę nuomonę.
Svarbu laikas – privatūs pokalbiai paprastai veikia geriau nei vieši pataisymai. Naudojant tokias frazes kaip „Remiantis naujausiais tyrimais…”, o ne „Jūs klystate”, galima išsaugoti santykius ir kartu ištaisyti pavojingus mitus.
Atminkite, kad giliai įsišaknijusiems įsitikinimams pakeisti dažnai prireikia kelių pokalbių, ypač tada, kai dezinformacija susijusi su tikru nerimu dėl sveikatos.
