Šiais metais minime 60 metų, kai Lietuvoje buvo įsteigti pirmieji
tikri gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai, siekiantys išsaugoti
vertybes. 1960 m. rudenį, remiantis Gamtos apsaugos įstatymu, numačiusiu
pagrindines saugomų teritorijų kategorijas, buvo paskelbti 89
draustiniai, apimantys beveik visas tuo metu žinomas vertingiausias
Lietuvos teritorijas, pradedant Anykščių šileliu ir baigiant Kuršių
nerija.
Vėliau draustinių tinklas buvo sparčiai pildomas naujais
draustiniais, naujomis jų rūšimis. Septintojo dešimtmečio pabaigoje
pradėta aktyviai diskutuoti dėl nacionalinių parkų steigimo, įsteigtas
pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę,
iš esmės buvo užbaigta tai, kas buvo suplanuota per ankstesnį
laikotarpį, t. y. sukurta Lietuvos saugomų teritorijų sistema,
prilygstanti Europos standartams.
Dalies draustinių pagrindu buvo steigiami nacionaliniai ir
regioniniai parkai. Kuršių nerijos ir Platelių kraštovaizdžio draustinių
pagrindu atitinkamai įsteigti Kuršių nerijos ir Žemaitijos
nacionaliniai parkai, Anykščių šilelio, Aukštadvario, Metelių
kraštovaizdžio draustinių pagrindu atitinkamai įkurti Anykščių,
Aukštadvario, Metelių regioniniai parkai, Nemuno deltos
botaninio-zoologinio draustinio pagrindu – Nemuno deltos regioninis
parkas ir t. t.
Iki nacionalinių ir regioninių parkų tinklo sukūrimo, pagal plotą
draustiniai buvo svarbiausia saugomų teritorijų dalis. Dabar
savarankiški draustiniai užima tik apie 3 proc. šalies ploto, bet jie
neprarado savo svarbos gamtos vertybių, biologinės įvairovės ir
kraštovaizdžio apsaugoje.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktoriaus
pavaduotojos Rūtos Baškytės, dalyvavusios mūsų krašto saugomų teritorijų
sistemos kūrime, pasaulio valstybės jau seniai sutaria dėl būtinybės
išsaugoti gamtos vertybes, kraštovaizdį, biologinę įvairovę. Kiekviena
ieško tinkamiausio kelio, bet akivaizdu, kad išsaugoti lengviau ir
pigiau, nei atkurti. Saugomų teritorijų nauda neįkainojama: jos suteikia
kokybiškus gamtos išteklius (vandenį, augmeniją, dirvožemį, orą, kt.),
sudaro sąlygas žmonių poilsiui, sveikatai, kuria, saugo genetinius
išteklius, padeda išlaikyti klimato balansą, taigi sudaro prielaidas
mums išlikti šioje planetoje.
Dabar Lietuvoje yra apie 400 valstybinių ir savivaldybių draustinių.
Pagal saugomų vertybių pobūdį skiriami gamtiniai (geologiniai,
geomorfologiniai, hidrografiniai, pedologiniai, botaniniai, zoologiniai,
botaniniai-zoologiniai, genetiniai, telmologiniai, talasologiniai),
kultūriniai (archeologiniai, istoriniai, etnokultūriniai, urbanistiniai /
architektūriniai) ir kompleksiniai (kraštovaizdžio, kartografiniai)
draustiniai.
Draustiniai – saugomos teritorijos, skirtos moksliniu ir pažintiniu
požiūriu vertingoms vietovėms, jose esančioms gamtos ir kultūros paveldo
vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti.
Draustiniuose ūkinė veikla galima, galimas ir lankymas.
Ne vienas draustinis jau pritaikytas lankymui: tai Daugyvenės,
Germanto, Jiesios, Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniai, Juozapinės
geomorfologinis draustinis ir kiti. Čia pastatyti informaciniai stendai,
įrengti pažintiniai takai, apžvalgos vietos.
ES finansuojamo projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir
pritaikymas pažinti“ sudėtyje bus sutvarkyti draustiniuose saugomi
kraštovaizdžio kompleksai (Šiliniškių ir Baluošo, Punios šilo,
Kylininkų, Asvejos ežero pakrantės, Šventosios aukštupio, Betygalos,
Salanto, kt.).
Ne taip paprasta atskleisti lankytojui sudėtingo kraštovaizdžio
struktūrą, svarbą, tad tenka ieškoti netradicinių sprendimų. Pavyzdžiui,
Kylininkų kraštovaizdžio draustinio, esančio Vištyčio regioniniame
parke, kalvyno struktūra bus pavaizduota žemės paviršiaus pjūvio
juostomis, vingiuojančiomis skirtingomis kryptimis. Tai bus tarsi
galvosūkis lankytojui, kurį reikės pasigilinus įminti, susivokti.
Sumažinta Punios kilpa, juosianti senąjį šilą – takas, atkartojantis
Nemuno vagą, leis pažinti Punios šilo vertybes ir neįgaliesiems.
Žemėlapiai
