Lėktuvų bilietai pigūs, viešbučių pasirinkimas platus, pasiūlymų per akis. Ir vis dėlto vis daugiau žmonių atsisuka į… kemperį. Tą keistą, langais aplipusį namelį ant ratų, kurį anksčiau matydavom tik prie autostrados ar filmuose. Kas pasikeitė? Gal ne tiek pasikeitė, kiek išryškėjo: keliautojai pavargo. Pavargo nuo spūsčių oro uostuose, perpildytų viešbučių, griežtų grafikų ir pervargusių atostogų, kurios primena komandiruotę.

Ir štai, iš naujo atrandamas kemperis. Tyliai, be reklamos ir be jokių „karščiausių 2025 m. tendencijų“. Tiesiog dėl to, kad jis leidžia gyventi taip, kaip norisi.

Judėti be plano. Būtent tai ir vilioja

Kiek kartų esi grįžęs iš kelionės su mintimi: „norėjau ilgiau pabūt toje vietoje“? Kemperis leidžia tą padaryti be jokio papildomo streso. Jis tau duoda tai, ko daugeliui trūksta – lankstumą. Ir laisvę. Tokią, kurią jauti ne dokumentuose, o fiziškai – kai sustoji kur nori, miegi kur patogu, valgai kai alkanas, ir niekam neaiškini, kodėl tavo planas pasikeitė trečią kartą tą dieną.

Ryte gali pabust pajūry, vakare jau virti sriubą Dzūkijos pušyne. Nereikia ieškoti registracijos stalo ar spėlioti, ar tikrai bus langas su vaizdu į mišką – nes tavo langas visada žiūri ten, kur pastatei kemperį.

Skaičiai, kurie nenugąsdina

Vienas iš mitų – kad kemperio nuoma brangi. Viskas priklauso nuo to, kaip skaičiuoji. Palygink: 4 asmenų šeima per savaitę viešbutyje + skrydis + maitinimas gali išleisti 2000–2500 eurų. Tuo metu savaitė su kemperiu, net su visais degalais, maistu ir stovėjimo vietom, retai peržengia 1000–1300 eurų ribą. O jei tavo pasirinkimas – prikabinamas namelis, tai išlaidos dar mažesnės.

Nes iš tiesų – dažnai valgai savo virtuvėlėj, miegi ant savo pagalvės, o vaikus vakare užmigdai ne tarp svetimų žmonių, o toje pačioje erdvėj, kurioje juokėtės pietų metu.

Kuo kemperis geresnis už viešbutį?

Viešbutyje švara, patogumas, pusryčiai… Bet ar tikrai viso to reikia, kai šviečia saulė, o tavo rytas prasideda prie ežero? Kai neturi išeit iš kambario, kad išvirtum kavos ar šaltibarščių? Kai tavo terasa – pieva, o šviesos jungiklis – dangus?

Tai nereiškia, kad kemperis visada geriau. Jis tiesiog kitaip. Mažiau sterilus, daugiau žmogiškas. Ir todėl – įsimintinesnis.

Tikra istorija: pirmą kartą su kemperiu

„Prieš dvejus metus neturėjom nė menkiausios patirties. Viską nuomojom pirmą kartą. Klydom daug, bet nei vienos nakties nenorėčiau iškeisti“, – pasakoja Rūta, kuri su vyru ir dviem vaikais apvažiavo pusę Lietuvos su prikabinamu nameliu.

„Vakare sustojom prie Nemuno. Grilio neturėjom, bet išsikepėm dešreles ant laužo. Vaikai miegojo ramiai, nes nebuvo keistos vietos. O mes – žiūrėjom į žvaigždes iš gulto. Tai buvo daugiau nei atostogos – tai buvo kažkas savito.“

Kur keliauti?

Lietuvoje vietų, kurios atrodo kaip iš atviruko – daugiau nei reikia. Kemperiai čia randa savo vietą:

Kuršių nerijoje, kur rytą gali žiūrėt į jūrą, o vakare – į marias
Aukštaitijos miškuose, kur oras kvepia spygliuočiais ir žemė minkšta kaip kilimas
Žemaitijoje, prie tyliausių ežerų, kurių net Google Maps dar nepažymėjo

Svarbu – laikytis taisyklių, nepalikti šiukšlių ir gerbti gamtą. Nes kemperių bumas bus gražus tol, kol mes patys jį išlaikysim atsakingą.

Vienas žodis, daug potyrių

Gal kemperis nėra kiekvienam. Reikia šiek tiek drąsos. Reikia paleisti norą viską žinoti iš anksto. Reikia susitaikyti, kad gali tekti miegoti su plonu antklodės kraštu arba skalbti kojines rankomis. Bet mainais gauni gyvenimą be sienų.

Ir kai kitą kartą kažkas klaus, kodėl lėktuvas ar viešbutis – tu atsakysi paprastai: „Man užtenka kemperio ir gero kelio.“