Valerijono šaknis yra laiko patikrinta natūrali pagalba miegui, dokumentais patvirtinta nuo senovės Graikijos laikų. Ši vaistažolė veikia sąveikaudama su GABA receptoriais smegenyse, panašiai kaip receptiniai vaistai, tačiau be priklausomybės rizikos. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad valerijonas veiksmingai gerina miego kokybę ir mažina nerimą, o jo šalutinis poveikis yra minimalus. Galima įsigyti kapsulių, tinktūrų, arbatų ar eterinių aliejų pavidalu. Toliau pateikiama informacija atskleidžia, kaip ši paprasta vaistažolė gali pakeisti jūsų miego režimą.
Senovinė valerijono šaknies kaip pagalbos miegui istorija
Nors daugelyje šiuolaikinių pagalbos miegui priemonių naudojami sintetiniai junginiai, valerijono šaknies, kaip natūralios raminamosios priemonės, naudojimas siekia senovės civilizacijų laikus. Graikai ir romėnai plačiai aprašė jos raminamąsias savybes, o IV a. pr. m. e. Hipokratas ją skyrė nuo nemigos.
Viduramžių Europoje valerijonai tapo vienuolynų vaistinių sodų pagrindu. Gydytojai paprastai rekomenduodavo jį nuo „nervinių sutrikimų” ir neramumo.
XVI a. garsus žolininkas Džonas Gerardas gyrė jo gebėjimą „nuraminti protą”.
Toks nuoseklus istorinis vartojimas įvairiose kultūrose rodo, kad valerijono veiksmingumas buvo ne tik placebo, bet ir pagrįstas stebimais rezultatais – gydymo tradicija, kuri tęsiasi ir šiandien.
Kaip valerijonas veikia smegenų chemiją
Šimtmečius gyvuojanti valerijono šaknies, kaip pagalbinės miego priemonės, reputacija moksliškai pagrįsta jos neurocheminėmis savybėmis. Tyrimai rodo, kad valerijono junginiai, ypač valerijono rūgštis ir valepotriatai, sąveikauja su smegenyse esančiais gama-aminosviesto rūgšties (GABA) receptoriais.
GABA yra slopinamasis neuromediatorius, mažinantis neuronų jaudrumą visoje nervų sistemoje. Valerijonai slopina GABA skilimą ir didina jos koncentraciją sinapsiniame plyšyje. Šis mechanizmas imituoja benzodiazepinų poveikį, tačiau nesukelia tokio paties priklausomybės pavojaus.
Be to, valerijono sudėtyje yra hesperidino ir linarino, flavonoidų, kurie pasižymi raminamuoju poveikiu dėl adenozino receptorių moduliacijos, dar labiau skatinančios atsipalaidavimą ir miego pradžią.
Moksliniais tyrimais patvirtinta nauda nuo nerimo ir nemigos
Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad valerijono šaknis yra perspektyvi natūrali priemonė tiek nerimo sutrikimams, tiek miego sutrikimams gydyti. Tyrimai rodo, kad valerijono junginiai sąveikauja su GABA receptoriais, todėl mažina centrinės nervų sistemos aktyvumą ir nesukelia rytinio mieguistumo, susijusio su farmaciniais preparatais.
2017 m. atlikta metaanalizė parodė, kad valerijonų vartojantys dalyviai užmigo greičiau ir jų miegas buvo kokybiškesnis, palyginti su placebo grupėmis. Daugybė kontroliuojamų tyrimų rodo, kad nerimo atveju valerijonas pasižymi švelniu anksiolitiniu poveikiu, panašiu į mažų benzodiazepinų dozių poveikį, tačiau nesukelia priklausomybės rizikos.
Nors reikia išsamesnių tyrimų, dabartiniai įrodymai rodo, kad valerijonai teikia apčiuopiamą naudą tiems, kurie ieško natūralių vaistų nuo lėtinės nemigos ir su nerimu susijusių būklių.
Įvairūs būdai, kaip įtraukti valerijoną į savo kasdienybę
Keletas patogių valerijono šaknies formų gali būti įtrauktos į naktinio miego rutiną, kiekviena iš jų turi unikalių privalumų, priklausomai nuo asmeninių pageidavimų. Kapsulėse galima tiksliai dozuoti (paprastai 300-600 mg) ir išvengti stipraus žolės skonio.
Tinktūros greičiau pasisavinamos ir lanksčiau dozuojamos skystais lašais. Ruošiant arbatą džiovintos valerijono šaknys mirkomos 5-10 minučių ir taip sukuriamas raminantis ritualas prieš miegą. Eterinius aliejus galima išsklaidyti arba įlašinti į vonios vandenį, kad jie būtų aromatingi.
Nepriklausomai nuo formos, svarbiausia yra nuoseklumas– valerijono poveikis paprastai būna idealus, kai jis reguliariai vartojamas nuo dviejų iki keturių savaičių.
Galimas šalutinis poveikis ir atsargumo priemonės, į kurias reikia atsižvelgti
Nors apskritai pripažįstama, kad daugumai suaugusiųjų miegoti saugu, kai kuriems žmonėms vaistažolių miego priemonės, pavyzdžiui, valerijono šaknis, gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Kai kurie vartotojai praneša apie galvos skausmą, svaigulį, skrandžio sutrikimus ar rytinį mieguistumą.
Valerijonas gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, įskaitant raminamuosius, antidepresantus ir antihistamininius preparatus, ir sustiprinti jų poveikį. Asmenys, sergantys kepenų ligomis, turėtų būti atsargūs, nes valerijonas metabolizuojamas kepenyse.
Nėščios moterys, krūtimi maitinančios motinos ir jaunesni nei 12 metų vaikai turėtų vengti valerijonų be gydytojo nurodymų. Dėl galimos sąveikos su anestetikais nutraukite vartojimą likus dviem savaitėms iki planuojamos operacijos. Jei pasireiškia nepageidaujamos reakcijos, nedelsdami kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Valerijono palyginimas su įprastais miego vaistais
Lyginant valerijono šaknį su įprastiniais miego vaistais, išryškėja keletas svarbių skirtumų, susijusių su veiksmingumu, šalutiniu poveikiu ir priklausomybės rizika.
Receptiniai vaistai, tokie kaip benzodiazepinai ir „Z narkotikai”, paprastai veikia greičiau ir patikimiau, tačiau jie kelia didesnę rytinio mieguistumo, priklausomybės ir tolerancijos išsivystymo riziką. Nors valerijono poveikis kuklesnis, jis padeda švelniau užmigti, tačiau nesukelia didelio pagirių poveikio ir negali sukelti priklausomybės.
Tyrimai rodo, kad valerijonai gali sustiprinti GABA aktyvumą panašiai kaip vaistai, tačiau kitais būdais ir su mažesniu šalutiniu poveikiu. Skirtingai nuo receptinių preparatų, valerijonus galima saugiai vartoti su pertraukomis arba nakčiai, nesukeldami fizinės priklausomybės, kurią reikėtų nutraukti.
Papildomos žolelės ir praktika miego kokybei pagerinti
Valerijono šaknis veiksmingai veikia pati savaime, tačiau derinant ją su kitomis natūraliomis priemonėmis galima sukurti sinergetinį poveikį, kuris padeda spręsti įvairius miego sutrikimų aspektus.
Ramunėlių arbata puikiai dera su valerijonais, suteikdama švelnių raminamųjų savybių ir kartu mažindama nerimą. Pasiflorų papildai stiprina GABA poveikį panašiai kaip valerijonai, todėl gali pagilinti miego kokybę. Magnio glicinatas palaiko raumenų atsipalaidavimą ir nervų sistemos reguliavimą.
Be vaistažolių, naudą didina ir nuosekli miego higienos praktika: reguliaraus miego grafiko laikymasis, vėsios ir tamsios miego aplinkos kūrimas, ekrano poveikio prieš miegą ribojimas ir atsipalaidavimo technikų, tokių kaip meditacija ar gilus kvėpavimas, taikymas. Šie papildomi metodai, naudojami kartu su valerijonais, sukuria išsamią strategiją, skirtą nemigai ir miego sutrikimams šalinti.
