Naujo namo statyba – tai ne tik plytų dėjimas ar stogo dengimas. Tai sprendimų grandinė, kur kiekvienas žingsnis turi pasekmes. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – netinkamai suplanuotas šiltinimas. Kai viskas gražiai atrodo ant brėžinio, bet realybėje paaiškėja, kad praleista svarbi šilumos izoliacijos detalė, o ištaisyti tai kainuoja trigubai. Būtent todėl verta iš anksto žinoti, kada ir ką šiltinti, kad vėliau nereikėtų visko ardyti.
Pamatai – pradžia viskam, ne tik konstrukcijai
Kai išbetonuojami pamatai, daug kas skuba kuo greičiau kelti sienas. Bet būtent čia ir slypi viena iš brangiausių klaidų – pamatų šiltinimas turi būti suplanuotas prieš užpilant gruntą ar statant cokolinę apdailą. Jei to nepadarote laiku, vėliau teks kasti, ardyti, kartais net pažeisti jau pastatytas konstrukcijas.
Rekomenduojama pamatus šiltinti iš išorės – taip sukuriama šiluminė apsauga visai konstrukcijai. Renkantis medžiagas verta atkreipti dėmesį į jų atsparumą drėgmei, spaudimui, ir, žinoma, ilgaamžiškumą. Kai kurie statytojai pasirenka poliuretano putas, ypač jei reikia šiltinti nelygius ar sunkiai pasiekiamus paviršius.
Svarbu ir tai, kad pamatai būtų apšiltinti dar iki drenažo sistemos įrengimo. Tai leidžia išlaikyti sandarumą ir vientisą šiltinimo sluoksnį, kuris vėliau nekliudytų jokiems išoriniams darbams.
Kada ateina laikas sienoms? Ne po apdailos – o gerokai anksčiau
Šiltinimas dažnai įsivaizduojamas kaip vienas paskutinių statybų etapų. Taip, iš dalies tai tiesa – ypač kai kalbama apie išorinę apdailą. Tačiau šiltinimo sprendimai turi būti apgalvoti jau tada, kai sienos kyla aukštyn. Kodėl? Nes nuo pasirinkto būdo priklauso visa tolimesnė darbų eiga.
Pavyzdžiui, jeigu planuojamas pastatų šiltinimas putomis, reikės užtikrinti, kad būtų pakankamai vietos putoms purkšti tiek sienų viduje (jei tai karkasinis ar dvigubo mūro pastatas), tiek išorėje. Putų šiltinimo privalumas – jos prilimpa prie paviršiaus, įsiskverbia į plyšius ir nesukuria „šilumos tiltų“. Tačiau tam reikia gerai paruošto pagrindo ir tinkamos eiliškumo sekos – po langų įdėjimo, bet prieš apdailos sluoksnius.
Jei pasirenkamos tradicinės plokštės – vėlgi, svarbu numatyti jų storį, kad nereikėtų vėliau keisti stogo iškyšų, palangių ar net perstatyti lietvamzdžių.
Statybų eiliškumas – tvarka, kuri padeda išvengti perbrangimo
Tiems, kurie stato pirmąjį namą, visa informacija gali atrodyti per daug techniška. Bet iš tiesų užtenka laikytis kelių pagrindinių principų:
- Pirmiausia – pamatai ir jų šiltinimas. Tai turėtų būti atlikta iškart po pamatų įrengimo ir prieš užpildant žemę atgal aplink konstrukciją.
- Tada – sienų šiltinimo sprendimų paruošimas. Jei pasirenkamos putos, reikia iš anksto suplanuoti purškimo darbus, pasiruošti pagrindą, suplanuoti langų įstatymą.
- Tik vėliau – apdaila, lietaus nuvedimo sistemos, stogo apdaila ir kita fasado įranga.
Dažnai žmonės galvoja, kad vėliau viską galima „pataisyti“ arba „papildyti“. Taip, galima. Bet už tai reikės sumokėti antrą kartą – ne tik pinigais, bet ir laiku, o kartais – ir su nervais.
Technologijų pasirinkimas keičia žaidimo taisykles
Jei anksčiau viską reikėjo daryti mechaniškai – klijuoti, prisukti, dengti keliais sluoksniais – šiandien šiltinimo darbai gerokai spartesni. Pastatų šiltinimas putomis leidžia ne tik greitai padengti didelius plotus, bet ir gauti sandarų, vientisą izoliacijos sluoksnį be papildomų jungčių.
Tuo tarpu pamatų šiltinimas, jei atliekamas su tinkamomis drėgmei atspariomis medžiagomis, tarnauja dešimtmečiais ir nereikalauja priežiūros. Tokia izoliacija ne tik sulaiko šilumą, bet ir saugo konstrukcijas nuo per didelės drėgmės, šalčio deformacijų ir net pelėsio.
Statant naują namą, investicijos į šiltinimą nėra papildomos – jos yra būtinos, jeigu norite, kad namas būtų ne tik gražus, bet ir ekonomiškas, komfortiškas bei ilgaamžis. Ir nors eiliškumas gali atrodyti kaip formalumas, iš tiesų būtent tvarka ir apgalvojimas išgelbėja nuo daugiausia problemų.