Maljorkos turizmo modelis katastrofiškai žlugo dėl savo pačios svorio. Nereguliuojamas atostogų būstų nuoma, didžiulis infrastruktūros apkrovimas ir aplinkos niokojimas pavertė salą iš ramaus Viduržemio jūros rojaus į perpildytą, užterštą vietą. Vietiniai gyventojai kenčia dėl mažų atlyginimų, priverstinio išsikėlimo iš namų ir kultūros nykimo. Paplūdimiai negali atlaikyti 3400 lankytojų per dieną, o ekosistemos sistemingai naikinamos. Visa istorija yra rimtas įspėjimas apie nekontroliuojamo turizmo pražūtingas pasekmes.
Masinio turizmo kilimas ir jo paslėptos išlaidos
Kaip rami Viduržemio jūros sala tapo turizmo spaudimo katilu? Dėl beprecedenčio turizmo bumo, nuo 1960-ųjų iki 2010-ųjų Majorkos gyventojų skaičius išaugo nuo 2700 iki daugiau nei 50 000. Turistų skaičius išaugo nuo 1 milijono iki 14 milijonų, o tai viršijo salos infrastruktūros pajėgumus. Nekontroliuojamas augimas sukėlė gilius socialinius ir ekonominius pokyčius: vietos darbo užmokestis liko žemiau Ispanijos vidurkio, o viešbučių ir restoranų darbuotojų darbo užmokestis tapo vienu iš mažiausių. Nereguliuojama atostogų nuoma išplito, ir dabar yra 235 000 nuomojamų objektų, palyginti su vos 26 500 legalių apgyvendinimo vietų, dėl to nekilnojamojo turto kainos išaugo ir vietiniai gyventojai buvo priversti palikti savo bendruomenes.
Nuo rojaus iki perpildyto žaidimų aikštelės
Kadaise buvusi rami Viduržemio jūros oazė, Maljorka tapo perpildyta turistų vietove, kuri mažai kuo primena savo ramų praeitį. Salos gyventojų skaičius išaugo nuo 2 700 iki daugiau nei 50 000, o turistų skaičius per metus šoktelėjo nuo 1 milijono iki 14 milijonų.
Nereguliuojami atostogų nuomos objektai – 235 000, palyginti su 26 500 legalių nekilnojamojo turto objektų – išstūmė vietos gyventojus ir iškreipė būsto rinką. Viskas įskaičiuota kurortai ir kruiziniai laivai pakeitė kraštovaizdį, sukeldami aplinkos taršą ir sumažindami autentišką kultūrinę patirtį. Tai, kas kadaise buvo nepriekaištinga rojaus vieta, dabar kenčia nuo netvaraus masinio turizmo naštos, atskleidžiant nevaldomos ekonominės plėtros gilias pasekmes.
Vietos gyventojų nuomonės: pernelyg intensyvaus turizmo poveikis žmonėms
Už blizgių turizmo brošiūrų ir saulės apšviestų paplūdimių Maljorkos gyventojai patiria giluminius pokyčius, kurie kelia grėsmę jų kultūrinei tapatybei ir ekonominiam stabilumui. Vietos darbuotojai, ypač viešbučių ir restoranų sektoriuje, gauna žymiai mažesnius nei šalies vidurkio atlyginimus, o didėjančios būsto išlaidos verčia daugelį gyventi kemperiuose tarp darbo pamainų.
Aktyvistų grupės mobilizavosi, rengia protestus prieš nekontroliuojamą turizmą ir gina anksčiau ramius paplūdimius nuo masinių turistų antplūdžio. Nepaisant rekordinio turistų skaičiaus, kuris viršija 14 milijonų per metus, gyventojai tikisi, kad pandemijos sukeltos pertvarkos paskatins reikšmingus pokyčius link tvaresnio turizmo modelio, kuris duotų realios naudos vietos bendruomenėms.
Nekontroliuojamo turizmo pasekmės aplinkai
Turizmas užvaldo Maljorkos pažeidžiamą ekosistemą, o nekontroliuojamo turistų skaičiaus poveikis aplinkai tampa vis akivaizdesnis. Neliesti paplūdimiai, sukurti siekiant kuo mažesnės žmogaus veiklos, dabar kasdien sulaukia iki 3700 lankytojų, o tai sukelia rimtą kraštovaizdžio degradaciją.
Augmenija sistemingai naikinama, nes turistai, ieškodami puikių fotografavimo vietų, mindžioja saugomas teritorijas. Vietos valdžios institucijos buvo priverstos įsikišti, pašalinti reklamos nuotraukas ir apriboti prieigą prie jautrių gamtos buveinių. Ekologinė pusiausvyra yra labai trapi, o nekontroliuojamas turizmas labiausiai kenkia šlapžemėms ir pakrančių aplinkai. Regioninės intervencijos, įskaitant galimą sezoninį uždarymą ir rezervacijų sistemas, yra desperatiškos pastangos išsaugoti trapią Maljorkos aplinką, kol nepadaryta nepataisoma žala.
Kelias į tvarų keliavimą: viltis Maljorkos ateičiai
Atsižvelgiant į didėjantį susirūpinimą aplinkos apsauga, Maljorka atsidūrė kritiniame kryžkelėje, kur reikia iš naujo apgalvoti tvarų turizmą. Vietos iniciatyvos yra novatoriškos priemonės, skirtos išsaugoti salos ekologinį vientisumą. Jūrų biologų plaukiojančios laboratorijos tiria mikroplastiko taršą, o žemės ūkio strategijos orientuotos į dirvožemio atkūrimą ir tvaraus žuvininkystės skatinimą. Saloje turizmo modelis keičiasi – siekiama pritraukti kultūrai neabejingas šeimas ir įgyvendinti griežtesnes gaires, kad būtų užkirstas kelias netinkamam turistų elgesiui. Fotografai, naudodami infraraudonųjų spindulių technologiją, išryškina kraštovaizdžio trapų grožį ir atkreipia dėmesį į gamtos išsaugojimo pastangas. Šios strateginės priemonės yra pavyzdinis planas, kaip Maljorką iš pernelyg turistų lankomos vietos paversti aplinkos apsaugos modeliu