Žvejyba saugomose teritorijose: ką reikia žinoti žvejams?
Aplinkos
ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti
ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose
teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Ypač daug žvejų mėgėjų
teiraujasi apie žvejybos apribojimus Ilgės ežere.
Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant
apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek
nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei
ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas
mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais
leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1
d. iki balandžio 1d.
Vienas
iš žvejų itin pamėgtų vandens telkinių – Ilgės ežeras, esantis tarp
Elektrėnų ir Kaišiadorių savivaldybių. Jis yra ornitologiniame
draustinyje, be to, neišnuomotas, todėl jame draudžiama plaukioti
vandens transporto priemonėmis visus metus, o žvejoti ir lankytis čia,
kaip ir kituose ornitologiniuose draustiniuose, – tik paukščių perėjimo
metu, t. y. nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.
Ichtiologiniuose
draustiniuose, pavyzdžiui, Merkio upėje, nėra specialių mėgėjų žvejybos
ribojimų, nustatytų saugomai teritorijai apsaugoti. Čia žvejojama
laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių,
o Merkyje aukščiau Ožkelaičių tilto organizuojama limituota žvejyba,
todėl reikia laikytis jai taikomų reikalavimų. Taisyklės numato, kad
žvejyba draudžiama visuose valstybiniuose
gamtiniuose rezervatuose, biosferos rezervatų ir valstybinių parkų
gamtiniuose rezervatuose esančiuose vandens telkiniuose, jei juose
neorganizuojama limituota žvejyba.
Vienas
iš tokių – Žuvinto ežeras, kuriame žvejoti draudžiama. Šalia jo
esančiuose mažesniuose ežeruose leidžiama žvejoti su apribojimais:
Žaltyčio ir Amalvo botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose draudžiama
masalui naudoti žuvelę, privaloma paleisti visas sugautas lydekas.
Žvejojant ant ledo leidžiama per vieną žvejybą sugauti vieną lydeką.
Žaltyčio ežere leidžiama žvejoti tik ant ledo ir biosferos rezervato planavimo schemoje nustatytose vietose nuo kranto.
Vienos
populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno
deltos regioniniame parke. Jo vandens telkiniuose leidžiama žvejoti tik
turint žvejo mėgėjo kortelę. Žvejoti leidžiama visuose
vandens telkiniuose, išskyrus esančius Nemuno priešakinės deltos
gamtiniame rezervate, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje,
Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km
atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje.
„Turbūt
ne visi žvejai žino, kad kiekvieną kartą žvejodami atsiduria saugomoje
teritorijoje – vandens telkinio apsaugos juostoje. Tai tiesiogiai su
vandens telkiniu besiribojanti įvairaus pločio pakrantės juosta. Žvejai
turi teisę patekti prie vandens telkinių, apsistoti jų pakrantėje,
betprivalo laikytis tam tikrų taisyklių, pavyzdžiui, palaikyti švarą
žvejybos vietoje“, – primena Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos
politikos grupės vyr. specialistas Povilas Paukštė.
Mėgėjų žvejybos įstatymas
numato, kad žvejai mėgėjai turi teisę patekti į žuvininkystės vandens
telkinių pakrantės apsaugos juostos teritoriją ir joje būti. Leidžiama
dieną pakrantės apsaugos juostos teritorijoje apsistoti, nesvarbu, ar
tai valstybinė, ar privati žemė. Jei vandens telkinio pakrantėje yra
lentelė, kad tai privačios žemės sklypas, tamsiu paros metu apsistoti
jame leidžiama tik turint sklypo savininko leidimą. Jo leidimas taip pat
reikalingas norint naudotis privačiu lieptu, bet kuriuo kitu ten
esančiu daiktu.
Įsikūrus
žvejoti vandens telkinio pakrantėje, privaloma prieš pradedant žvejybą
ir jos metu visas komunalines atliekas, esančias 5 m spinduliu nuo
žvejybos vietos, surinkti, o išvykstant išvežti į šių atliekų
konteinerius.